Jūs turbūt girdėjote daug istorijų apie piktas anytas, bet mano anyta – tai pykčio ir šmeižto viršūnė! Eina jau 18-ieji mano santuokos metai, ir per tiek laiko aš nė karto negalėjau atsipalaiduoti, ji neleisdavo…
Toji moteris tokia pikta, kad į mūsų vestuves atsitempė buvusią mano vyro merginą! Įsivaizduojate tai? O mano vaikams ji pastoviai kaldavo į galvą, kad kai tik tėtis ras geresnę moterį, iškart mane mes…
Dabar ji susirgo.
Manęs laukia nelinksmi laikai. Aš turėčiau palikti savo darbą, kad sėdėčiau šalia žmogaus, kuris man sugadino beveik visą gyvenimą, dėl kurio aš verkdavau naktimis.
Negaliu prisiminti nė vienos atkarpos iš savo gyvenimo, kur nebūtų jokių blogų prisiminimų, susijusių su ja.
Dukra nenori ja rūpintis, o kam…Juk motina neturi nieko, ką galėtų jai palikti. Dabar, matote, aš privalau maitinti ją šaukšteliu, vedžioti ją į tualetą ir vos ne lopšines dainuoti, kol ji užmigs.
Aš bandžiau kelis kartus prisiskambinti jos dukrai ir pakviesti prižiūrėti savo mylimos motinos, bet ji net neatsakė, nors puikiai žino, kad motiną neseniai ištiko insultas.
Mano svainė gyvena su vyru, vaikai seniai užaugo ir išsivažinėjo, o pas mane namie du mažyliai. Aš nenoriu, kad mano vaikučiai kasdien matytų sergančią moterį, maudytųsi toje pačioje vonioje kaip ir ji ir valgytų iš tos pačios lėkštės.
Gal dauguma kaltins mane dėl mano žodžių, tačiau patikėkite, jei jūs būtumėte išgyvenę visa tai, ką aš išgyvenau dėl jos, net jei ji jums paliktų milijoną ir išeitų, jūs tiesiog suplėšytumėte tuos pinigus į skutelius!
Be to, manęs dabar laukia paaukštinimas darbe! Ji man sako, kad aš tiesiog privalau sėdėti su ja, juk ji padėjo auginti mano vaikus. Na, kaip jums papasakoti…
Jei ta pagalba susideda iš to, kad ji paprasčiausiai stovėjo šalia ir šaukė, kol vaikas verkė, keikė mane, kad vaikui užkietėjo viduriai, tada taip – ji man padėjo!
Aš maniau, kad nors dabar vyras bus mano pusėje, tačiau motina sugebėjo jį įkalbėti, kaip visada ir būdavo.
Jis ėmė grasinti man skyrybomis, jei aš neišeisiu iš darbo ir netapsiu jo motinos slauge.
Dabar aš net nežinau, ką daryti. Mano motina sako, kad viską reikia daryti taip, kaip nori jie. Bet aš negaliu!
Net jei aš išeisiu iš darbo ir būsiu visą dieną namuose su ja, aš tiesiog išpilsiu sriubą jai ant galvos , kadangi aš įsitikinusi, kad ji vėl man aiškins…
O pabaigai norėčiau pasakyti visoms anytoms!
Prašau jūsų, būkite žmonėmis! Marti – tai tokia pat moteris, kaip ir jūsų dukra. Kai jūs sekantį kartą jai ką nors aiškinsite, paprasčiausiai pagalvokite apie tai, kad jums greitai gali prireikti prašyti jos vandens stiklinės…
