Kai norite, kad jus liestų, glostytų, audrintų, spaustų – tai aistra.
Kai norite, kad jumis visaip rūpintųsi, spręstų jūsų problemas, dovanotų jums dovanas, aprūpintų jus viskuo – tai infantilumas.
Kai jūs norite, kad jus be atodairos mylėtų, negalėtų be jūsų gyventi, skirtų jums visą savo laiką ir visa kita paliktų antram planui – tai egoizmas.
Kai jūs norite pagimdyti vaiką nuo konkretaus žmogaus – tai biologija.
Kai jūs norite, kad jis tuoj pat jums pasipirštų/ji sutiktų tapti jūsų žmona – tai priklausomybė nuo visuomenės nuomonės.
Kai jūs mylite — jūs nieko nenorite.
Jūs tiesiog mylite.
Jūs vaikštote po butą, valotės dantis, siunčiate darbinius laiškus, perkate duoną, skambinate mamai, ir tuo pat metu mylite tą žmogų.
Jis tuo metu gali būti kur tik nori ir su kuo tik nori. Jis net gali nežinoti, kad jūs jį mylite. Viskas vyksta ir toliau, gyvenimas teka savo vaga, kaip visada, bet vis tiek, jums kažkaip malonu, šilta, šypsena groja lūpose.
Tai tiesiog nepraktiška, iracionalu ir keista.
Bet būtent tai ir yra meilė.
Visa kita – tiesiog žmogiškos aistros.
Kurti galima santykius, o ne meilę. Kovoti galima dėl vaiko gyvybės, dėl pirmos vietos konkurse, bet ne dėl meilės. Atsakomybės galima tikėtis už žodžius, poelgius, supratimą, bet ne už meilę. Meilė neturi praktinio rezultato. Tiesiog reikia išmokti viską vadinti savo vardais. Tada viskas ir sustos į savo vietas.
Meilė – tai maloni šiluma jūsų kūno viduje.
Ir tai geriausia, ką man yra tekę pajusti.
Tamriko Šoli
Bonusas
