Daugelis mano, kad karma – tai bausmė už anksčiau padarytas klaidas, ar už protėvių nuodėmes, ir kad šitaip mus baudžia aukštesnės jėgos, kad ir kaip jas vadintume. Darome šią klaidą dėl to, kad nesuprantame šalies, kurioje susiformavo karmos sąvoka, kultūros ir religijos.
Karma, išvertus iš sanskrito, reiškia maždaug „veiksmą“. Karmą galima laikyti dvasiniu Niutono dėsnio ekvivalentu: „Kiekvienas veiksmas gimdo atoveiksmį“. Mums suteiktas likimas yra neutralus. Mūsų teigiami poelgiai sugrąžina mums atgal pozityvą. Neigiami – negatyvą. Karma – tai ne bausmė, o mūsų pačių sukurta situacija. Žmogus kenčia nuo to, ką pats padarė.
Žemiau pateiktus dėsnius vertėtų žinoti kiekvienam, tada ir gyventi bus žymiai paprasčiau.
Priežasties-Pasekmės dėsnis. Kad gautume meilę, laimę, taiką ir draugystę, turime patys būti laimingi, taikūs, mylintys ir ištikimi draugai.
Kūrybos dėsnis. Turime dalyvauti gyvenime, viskas, kas mus ištinka, savaime nevyksta. Viskas, kas mus supa, atspindi mūsų viduje vykstančius procesus. Apsupkite save tais dalykais, kurių norėtųsi turėti gyvenime ir būkite pats savimi.
Susitaikymo dėsnis. Kad kažką pakeistumėte, iš pradžių turite tai priimti. Jeigu gyvenime kartojasi viena ir ta pati situacija, reiškia, praeities pamoka neišmokta ir aukštesnis lygis, kurio taip siekiate, jums kol kas neprieinamas. Reikia įveikti patį save, kad ištrūktume iš užburto rato ir užkoptume į naują lygmenį. Kaip kompiuteriniame žaidime: atlikai misiją, pereini į naują lygį.
Augimo dėsnis. Jeigu norime augti, turime keistis patys, užuot bandę pakeisti kitus, užuot ieškoję kitų vietų ar daiktų. Tai, ką turime – mūsų pačių darbo rezultatas. Tai vienintelis dalykas, kurį galime kontroliuoti. Kai pradedame save keisti, pasikeičia ir tikslai, ir pažiūros, mes tampame kitokiais. Tada keičiasi ir visas gyvenimas.
Atsakomybės dėsnis. Jeigu gyvenimas klostosi kažkaip ne taip, neteisingai – reikia keisti. Mes atspindime tai, kas mus supa, o aplinka atspindi tai, ką turime viduje. Dėl to reikia prisiimti atsakomybę už viską, kas vyksta gyvenime, o ne ieškoti neegzistuojančių atpirkimo ožių.
Ryšio dėsnis. Netgi menkiausi ir nesvarbiausi dalykai gyvenime turi likti savo vietoje, įvykti ten ir tada, kai ateina jų laikas. Viskas šiame pasaulyje susiję tarpusavyje., kiekvienas žingsnis veda į sekantį ir t.t. ir t.t.. Nei pirmas žingsnis, nei paskutinis neturi išskirtinės reikšmės. Jie abu vienodai svarbūs ir reikalingi vykdant gyvenimo užduotis.
Fokusavimo dėsnis. Negalima mąstyti iškart apie kelis dalykus. Jeigu susifokusavome į dvasinių vertybių paiešką, neleistina smukti žemiau, pasiduoti godumui ar pykčiui.
Dovanojimo dėsnis. Geriau atiduoti daugiau ir nereikalauti iš gyvenimo ypatingo atlygio už tokį pasiaukojimą. Viską, kas jums skirta, gausite savo laiku. Norite daugiau – keiskite likimą, gausinkite pozityvą gyvenime.
Šio momento dėsnis. Negalima būti čia ir dabar, jei pastoviai dairysimės į praeitį. Atgal galima žvelgti tik norint išanalizuoti klaidas ir pasidaryti išvadas. Senos mintys, seni elgesio modeliai ir senos svajonės kliudo viskam, kas nauja.
Pokyčių dėsnis. Įvykiai kartosis iki to laiko, kol nepasidarysime išvadų ir jų dėka nepakeisime savo kelio krypties.
Kantrybės ir apdovanojimo dėsnis. Už bet kokį sunkų darbą bus „premija“. Sunkumai moko kantrybės. Kai tapsite, pagaliau, profesionalu, pajausite tikrąjį džiaugsmą, suvokę, jog jums pavyko su tuo susidoroti.
Įkvėpimo dėsnis. Iš gyvenimo gauname tai, ką duodame patys. Jeigu tai kūryba, mums bus duotas įkvėpimas, jeigu tai gėris, jis sugrįš mums keleriopai padidėjęs. Jeigu blogis – gyvenime prasidės nesklandumai. Kuo daugiau skleisime aplink save negatyvo, tuo didesnis negatyvas persekios mus pačius. Nuoširdžiai dovanojama meilė sugrįš mums atgal kaip didelė nuoširdi meilė.
Dėl to nereikia žiūrėti į karmą kaip į sunkią naštą. Ją greičiau galima būtų pavadinti gyvenimo būdu, kuris moko mus pozityviai mąstyti ir pozityviai veikti. O susivaldymas ir saviugda padeda išspręsti gyvenime iškylančias problemas.
