Vakar prieš miegą Ivanka (7 m) ir Luka (3 m) atbėgo pas mane su pasiūlymu:
– Mama, mama – džiugiai šokinėjo jie, – mes sugalvojome, kaip sužinoti, ar iš tikrųjų yra Šventasis Nikolajus! Paberkime miltų prie įėjimo į butą. Bus tamsu, jis nepastebės ir įlips, ir paliks pėdas! O jei jis neateis – viskas liks kaip buvę.
– Marš miegoti, – pasakiau aš. – To betrūko grindis miltais barstyti, kas juos paskui tvarkys.
Vaikai atsiduso ir tylėdami nuėjo į kambarį.
Ir čia aš pagalvojau: ką aš darau? Ką aš darau, kodėl atimu iš jų vaikystę, kodėl aš akimirksniu kastruoju tokią genialią idėją, kas nutiks toms grindims, kam jos išvis reikalingos, jei ne tam, kad darytų mano šeimą laimingą?
Aš pavijau juos.
– Vaikai, jūs teisūs. Man irgi įdomu, ar egzistuoja Šventasis Nikolajus iš tiesų. Padarykime iškart dvi miltų pasalas! Vieną prie įėjimo į namus, o kitą – prie balkono, juk mes nežinome, iš kur jis pasirodys.
Mes paėmėme didelį miltų indą ir pusę išbarstėme. Aš seniai nemačiau jų tokių džiaugsmingų ir seniai taip nesidžiaugiau pati. Galiausiai prie mūsų prisijungė ir 11-metė Katia. Paskui ji nuėjo ir taip pat parašė laišką Nikolajui. Taipogi aš padengiau jam stalą ir papuošiau girliandomis.
Ką jums pasakyti. Rytą namai drebėjo nuo susižavėjimo šūksnių. Šventasis Nikolajus ne tik buvo atėjęs. Jis papuolė į visus miltų spąstus ir paliko miltuotus pėdsakus koridoriuje, virtuvėje, prie kiekvieno kambario. Jis išgėrė stiklinę pieno ir suvalgė meduolį, kurį pagamino Ivanka, o paskui išgėrė arbatą ir užkando šokoladu, kurį jam pasiūlė Katia. Jis paliko dovanas ir laiškus visiems vaikams, ir iš jų irgi byrėjo miltai. Mano manymu, Šventasis Nikolajus darbavosi iki pusės trečios nakties ir galiausiai tapo panašus į narkotikų prekeivį arba senį besmegenį. Bet tai, žinoma, visiškai nepatikrinta informacija.
Visą dieną aš galvoju, kaip maži dalykai tampa prisiminimais visam gyvenimui. Kaip vaiko juokas ir jo susižavėjimas gali pripildyti tavo širdį iki viršaus.
Kaip tikėjimas stebuklais sukuria neįmanoma – tikėjimas stebuklais sukuria pačius stebuklus.
Laiške Jarusiai (15 m) Šventasis Nikolajus parašė: „Brangi Jarusia, nesvarbu, kad tu manimi netiki, svarbu, kad aš tikiu tavimi!“
Kurkite mažus stebuklus, brangieji. Tikėkite stebuklais. Būkite stebuklais. Būkite draugu savo vaikams ir savo vidiniam vaikui. Žaiskite. Svajokite. Atpalaiduokite šarvus.
Šventasis Nikolajus gyvena kiekviename mūsų. Reikia tik paberti truputį miltų ant slenksčio.
Bonusas
