Kaip pritraukti gėrį į savo gyvenimą?
Gerovę, gerumą, geranoriškumą? Likimo ir kitų žmonių palankumą?
Kas atneš daugiau gero? Tūkstantis, kurį sumokėjome už užsiėmimus prestižiniame sporto klube, ar paskutinis euras, kurį atidavėme vargšei senutei?
Šimtas protingų knygų, kurias perskaitėme, ar viena paprasta pasaka, kuria paguodėme ir prablaškėme verkiantį vaiką?
Ilgas gražbyliavimas kenčiančiam žmogui ar keli paprasti nuoširdūs užuojautos žodžiai? Ar maža auka problemos sprendimui?
Saldumynų atsisakymas, kad pasiektum norima, kurį klaidingai laiko „askeze“, ar nuoširdi malda išsaugoti tai, ką turime? Ir dėkingumas už tai, ką turime? Ir mokėjimas pasidalinti saldumynais?
Gėrį atneša tai, kas padaryta iš širdies. Per širdį žmogus sujungtas su Gėrio Šaltiniu. Ir maži nuoširdūs poelgiai pritraukia daugiau gėrio.
Jūs nustebsite sužinoję, už kokius paprastus žodžius ar kasdienius gerus poelgius jūs gavote apdovanojimą: jus aplenkė nelaimė. Pagerėjo padėtis. Jūs pasveikote. Arba nesusirgote. Gavote gerą vietą. Sugebėjote pasistatyti namą. Arba sutikote meilę…
Už mažytį gerą poelgį, o ne už milžinišką indėlį į save.
Mes kažkaip nekreipiame į tai dėmesio. Savo išgelbėjimą laikome savaime suprantamu.
O jis galėjo būti apdovanojimu už nuoširdų gerumą. Už nuoširdžias pastangas. Už dėkingą požiūrį į gyvenimą. Net už pakeltą svetimą šiukšlę pievelėje arba už pašertą katę…
Nuoširdus sielos judėjimas – štai kas pritraukia gėrį. Sąveika su žmonija per prieinamus darbus. Ir žodžius. Visiškai nepastebimus – mes nepastebime tokio mažyčio gėrio.
Tai juk niekai! Bet visas gerumas, kurį mes turime – tai atgarsis ir apdovanojimas už šiuos mažyčius nepastebimus poelgius ir žodžius.
O visa kita labai svarbu! Ir indėlis į grožį, ir sportas, ir protingos knygos, ir saviugda…
Tačiau didžiausią gėrį atneša kasdieniai maži poelgiai, kuriuos mes darome tyra širdimi kitų gerovei.
