Аmerikietė Šelli Vailder Netko rašo apie tai, kas jaudina visas pasaulio moteris – tai nepasitenkinimas savimi, neišvengiamas senėjimas, lenktynės su laiku, kurios tikrai bus pralaimėtos, bet niekada nevėlu mylėti tuos, kas šalia. Ji sugebėjo tai padaryti taip paprastai, kad jos žodžiai tiesiai į širdį.
Man niekada nepatiko mano rankos. Mano pirštai trumpi, grubūs, platūs delnai ir negražūs nagai, nes aš juos pradinėse klasėse graužiau. Be to, mėgau spragsėti sąnariais, nes 2 klasėje pamačiau, kaip tai daro vienas kietas berniūkštis. Savo rankas vadinau šuns letenomis, nes jos buvo visai nepanašios į ilgas dailias rankas mano sesers, kuriai aš pavydėjau. Visada galvojau, kad, kai Dievas dalino kūdikiams rankų grožį, aš buvau paskutinė eilėje.
Maža to, kai buvau 20 metų, rankose išryškėjo stambio venos. Dėl to mano rankos tapo panašios į vyriškas. Jos atrodė senos. Kai buvo maži vaikai, jie mėgo sėdėti šalia manęs ir pirštukais vedžioti išilgai venų. Kartais jie klausdavo, kodėl mano tokios rankos. Atsakydavau taip, kaip paprastai atsako visos mamos: ,,Tiesiog todėl, kad“. Bet man būdavo gera, kai kas nors iš vaikų laikydavosi už rankos.
Kai i antrą kartą tekėjau, fotografas panoro nufotografuoti mano juostą ir žiedą nėriniuotos vestuvinės suknelės fone. Aš iš įpratimo pasakiau: ,,Ar galėsite po to pakoreguoti nuotrauką? Aš nemyliu savo rankų“. Juk kiekvienas turi savyje kažką, ko nemyli. Ar ne taip?
Bet paėmusi į rankas vestuvines nuotraukas, savo rankas pamačiau visai kitaip.
Ši nuotrauka buvo puiki ir atspindėjo esmę. Aš pamačiau rankas, kurios iškepė 200 jubiliejinių tortų, visą sunkvežimį sausainių, rankas, kurios pakeitė tūkstantį sauskelnių, nušluostė milijoną vaikų ašarų ir plojo mokyklinėse varžybose iki delnų skausmo.
Ši nuotrauka man tapo tikra dovana. Šios rankos, gal būt, ne švelniausios, ne pačios laibiausios ir moteriškiausios, bet jos idealiai tinkamos darbui, kuris skirtas man. Šios rankos laikė mano vaikus, po to anūkus. Šios rankos apkabino mano pirmąjį vyrą, mano vaikų tėvą, kai jis amžiams užmerkė akis.
Šią nuotrauką gražiai įrėminsiu, kad ji nuolat primintų man apie meilę ir mano paskirtį. Ir tai, kad aš turiu motinos rankas, jos dovaną.
Bonusas
