Žmogus ateina darbintis kiemsargiu į kompaniją „Microsoft“. Žmogiškųjų išteklių skyriuje jam užduoda klausimus, atlieka testus ir galiausiai praneša:
– Sveikiname, jūs priimtas. Palikite savo el.paštą, mes informuosime jus apie darbo grafiką.
– Šiaip jau aš net neturiu kompiuterio,- prisipažįsta žmogus, – o el.pašto tuo labiau.
– Deja, tada mes negalime priimti jūsų į darbą. Virtualiai jūsų nėra, o operatyvus ryšys su visais „Microsoft“ darbuotojais el.paštu ir efektyvaus komandos darbo derinimas – esminis klausimas mūsų kompanijoje.
Nieko nepadarysi, žmogus išeina ir ima galvoti, kaip galima užsidirbti pinigų kompiuteriui. Kišenėje – 30 dolerių. Jis perka pas fermerį 10 kg obuolių, išeina į judrią gatvę ir parduoda „skanius ir sveikus eko-produktus.“ Per kelias valandas jo startinis kapitalas dvigubėja, o po 6 valandų – padidėja 10 kartų.
Čia jis supranta, kad tokiais tempais galima pragyventi ir be darbdavio.
Praeina laikas, žmogus perka automobilį, iš pradžių atidaro mažą krautuvėlę, paskui parduotuvę,o po 5 metų jis – prekybos tinklo savininkas.
Ir štai jis ateina apdrausti savo verslo, o draudimo agentas prašo jo palikti savo el.paštą naudingiems pasiūlymams.
Mūsų verslininkas kaip ir prieš daugelį metų atsako neturintis nei el.pašto, nei kompiuterio.
– Tiesiog stulbinama! – stebisi draudėjas,- toks didžiulis verslas – ir net nėra asmeninio
kompiuterio! Ką jūs būtumėte pasiekęs, jei būtumėte jį turėjęs?!
Į ką verslininkas atsako:
– Tada būčiau tapęs kompanijos „Microsoft“ kiemsargiu.