Pirmąkart patekau į Turkiją 14-os metų. Tada mes su tėvais nuvykome atostogauti 2 savaitėms. Šių atostogų aš nepamiršiu niekada.
Dar būdama paauglė pamilau šią nuostabią šalį. Man patiko stulbinanti jos gamta, jūra, architektūra, žodžiu, absoliučiai viskas. Kadangi mes ilsėjomės viešbutyje, mus dažnai linksmindavo animatoriai, tarp kurių buvo Altanas.
Jis buvo labai ramus ir tylus vaikinas, stebėtina, kaip jį išvis paėmė į tokį darbą, tačiau jis su juo susidorojo ir tapo tikra žvaigžde tarp lietuvių turistų. Jis tiesiog dievino vaikus, o aš laikiau save suaugusia, todėl mes su juo beveik nebendravome.
Grįžau į Lietuvą, toliau mokiausi mokykloje, įstojau į universitetą, o trečiame kurse įsidarbinau turizmo firmoje. Vasarą vėl išvykau į Turkiją, bet dabar dėl darbo. Ir vėl sutikau Altaną, vos jį pažinau, juk praėjo daug laiko nuo mūsų susitikimo.
Dabar jis dirbo viešbučio registratūroje. O jis, atvirkščiai, pažino mane ir net kreipėsi vardu.
Labai nustebau, bet visgi palikau savo numerį. Nuo tada mes ėmėme susirašinėti ir susiskambindavome.
Maždaug po pusės metų atvyko į Vilnių, kur mes ir susitikome. Ištisas dvi dienas rodžiau savo draugui sostinės įžymybes. Prieš išvykdamas jis staiga rimtai paklausė manęs: „Ar tekėsi už manęs?“
Negalvodama atsakiau „taip“. Kai mes šiaip bendravome su Altanu, mama buvo ne prieš, bet kai tik išgirdo apie santuoką, iškart užsispyrė ir kartojo „Neleisiu“. Taip truko iki tol, kol mes su būsimu vyru nesupažindinome savo tėvų.
Altano tėvai priėmė mane kaip savą. Mano tėvas paliko šeimą, kai aš buvau visai maža, o šešuras tapo man tikru tėčiu. Iš pradžių mes gyvenome pas vyro tėvus, bet dabar nusipirkome butą su paskola. Pro langus matosi Viduržemio jūra, o tai man daug reiškia.
Iš pradžių buvo sunku priprasti prie vietos papročių ir rasti draugų, dabar dėl to problemų nėra. Vietinė virtuvė iki šiol man nelabai, taigi, dažnai kepu bulves su grybais ir kotletus, kaip darydavo mama.
Altanas kopia karjeros laiptais viešbučių versle, aš dirbu turizmo agentūroje. Vaikų kol kas
neplanuojame, bet kai ateis laikas, esu įsitikinusi, kad jie augs laimingi, juk mano vyras be galo myli vaikus.
