Visada draugiškai sutarėme su mano kaimyne Kristina. Ji dažnai užsukdavo arbatos, dalindavosi skanių salotų receptais, o kartais skolindavosi pinigų.
Kristina augina mažą penkerių metų dukrelę Gabiją. O buvęs vyras nelabai sąžiningai moka alimentus.
Aš puikiai žinau, kaip sunku auginti vaikus vienai. Mano sūnus jau suaugęs ir mokosi kitame mieste. Taigi gyvenu viena. Pagal išsilavinimą esu filologė, dirbu bibliotekoje, o papildomai redaguoju tekstus. Sūnui reikia padėti, o ir pačiai norisi gyventi geriau, todėl stengiuosi, kiek galiu.
Su Kristina puikiai sutarėme – kalbėdavome apie viską: apie mažus ir didelius vaikus, keliones, ir, žinoma, apie vyrus. Švenčių proga visuomet apsikeisdavome nedidelėmis dovanėlėmis.
Vieną dieną man pasiūlė darbą valymo įmonėje. Puikus atlyginimas, mažesnis darbo krūvis. Įmonė nedidelė, ankstesnė darbuotoja nusprendė dirbti savarankiškai. Ji ir toliau valo butus bei biurus, bet jau pati sau, nemokėdama procentų įmonei.
Pradėjau rimtai svarstyti apie šį pasiūlymą. Pajamos būtų tris kartus didesnės nei dabar. Kai apie savo planus papasakojau Kristinai, ji buvo šokiruota.
– Eisi valytoja dirbti? Su savo aukštuoju išsilavinimu? Tik nemanyk, – šaukė Kristina ir mojavo rankomis.
– O kas čia blogo? Pinigai geri, – atsakiau su šypsena. Iš pradžių jos reakcija mane pralinksmino – tokia emocinga buvo.
– Kokie geri pinigai? Valytojomis eina dirbti tik tie, kurie neturi kur dėtis, – su pasipiktinimu pasakė Kristina ir užvertė akis.
– Tie, kurie nori užsidirbti, ir eina. O valymo darbe dabar mokama gerai, – kantriai aiškinau jaunai kaimynei.
Kristina nenurimo. Pasakė tiek nemalonių dalykų, kad net nesinori jų kartoti. Ji kelis kartus paminėjo mano išsilavinimą ir prašė nesugėdinti sūnaus.
– Ką aš čia sugėdinsiu? Juk ne „eskortu“ eisiu dirbti, o valymo įmonėje. Sąžiningas darbas nėra gėdingas, – atsakiau ir norėjau, kad Kristina kuo greičiau išeitų iš mano namų. Pokalbis man jau buvo nemalonus.
Žinoma, aš neklausiau Kristinos ir nuėjau į valymo įmonę. Ten puikios sąlygos, pasiturintys klientai. Butai ir biurai tokie, kad juos valyti vienas malonumas. Technika moderni, grindys blizga švara.
Pradėjau uždirbti tikrai gerus pinigus. Valymo darbe kaip padirbėsi, taip ir uždirbsi. O dirbti aš tikrai moku. Kartą po ilgos pertraukos susitikau su Kristina.
– Kur tu buvai dingusi? Šimtą metų tavęs nemačiau. Eime kavos, – kalbėjo kaimynė ir paprašė paskolinti 100 eurų.
– Galime ir kavos, – linktelėjau ir pakviečiau Kristiną užeiti.
Pas mus buvo įprasta kavą gerti pas mane. Pas ją namuose niekada nebuvau. Gurkšnodama kvapnią kavą pasakojau Kristinai, kad dabar gerai uždirbu valymo įmonėje.
– Žinai, džiaugiuosi, kad ten įsidarbinau, – pasakojau.
Kristina sustingo su puodeliu rankose. Jos veido išraiška pasikeitė, ir ji pasakė, kad nesitikėjo iš manęs tokio sprendimo. Ilgai nesėdėjo ir greitai išėjo. Net pamiršo prašyti pinigų, kuriuos norėjo pasiskolinti.
Aš buvau per daug pavargusi, kad kreipčiau dėmesį į tokius dalykus. Nusiprausiau po dušu, užsisakiau sušių ir įsijungiau mėgstamą serialą.
Kitą kartą jos dukra Gabija numetė lėlę, o aš ją pakėliau ir padaviau mergaitei. Bet Kristina barė dukrą, kad ši paėmė žaislą iš manęs. O mane taip pat nepagailėjo:
– Ką tu čia lieki visokį šlamštą ir dabar mano dukros lėlę lieč? – rėkė ji, mosikuodama rankomis ir vėl užversdama akis.
Per namo susirinkimą Kristina taip pat pasireiškė. Ji siūlė man perimti namo valymo darbus.
– Taip mums bus pigiau. O jei kas nepatiks, visada galėsime pareikšti pretenziją, – bandė įtikinti visus Kristina, net nepasitarusi su manimi.
Stengiausi nekreipti dėmesio į jos išsišokimus. Maža tų keistų žmonių – ar aš dėl visų liūdėsiu?
Kartą per klaidą gavau laišką Kristinai ir nusprendžiau jį jai atnešti. Pasibeldžiau į duris, atidarė Gabija. Ji pasakė, kad mama išėjo į parduotuvę, ir pasiūlė užeiti. Nežinau kodėl, bet įėjau.
Vos neapalpau. Butas buvo siaubingai netvarkingas. Grindys lipnios, tvyrojo nemalonus kvapas.
Skubiai išėjau ir beveik susidūriau su Kristina. Kokia ji buvo sugėdinta! Ji suprato, kad pirmą kartą pamačiau chaosą, kuris vyrauja jos bute.
– Žinai, tau tikrai reikia valymo. Aš pati nesiryšiu, mano paslaugos tau per brangios. Bet galiu duoti kontaktą tetos Marijos, kuri valo pigiai ir kokybiškai. Nori numerio? – su ironija pasakiau.
Kristinos veidas tapo raudonas kaip burokas. O man kažkodėl palengvėjo. Pagalvojau, kad radau darbą, kuris man tikrai patinka.
