Žmonės kalba baisius dalykus, netgi rėkia.
Įžeidinėja, žemina, grasina, prakeikia… Išverčia ant kito laviną pykčio. Kartais netgi muša. O paskui, nusiraminę, stebisi: „Na ko tu pasipūtei? Ko tu verkšleni? Ko tu šaliniesi manęs? Na parėkiau šiek tiek, pasikarščiavau. Bet aš gi atsiprašiau!“
Ir tas, kuris ką tik žodžiais užmušinėjo, perka ledus arba žiedą, visai nesvarbu, ką perka. Ir šypsosi, apkabina, lenda su bučiniais…O kas tokio nutiko? Štai atsiprašymas, štai ledai. Ko dar reikia?
Nieko nereikia. Nei apnuodytų ledų, aplaistytų apnuodytais atsiprašymais. Nei apkabinimų. Nei bučinių. Tai, lyg žmogų peiliu sužeistu, ar verdančiu vandeniu apipiltum, o paskui vaišintum ir dovanas dovanotum. Ko tu bėgi, veidą iškreipi, kaip tu ilgai pyktį atsimeni.
Po kiekvieno tokio puolimo atsiranda žaizda. Ir iš jos teka kraujas. Išteka meilė, pasitikėjimas, švelnumas, prisirišimas. Jokiomis dovanomis ir atsiprašymais šios žaizdos neužgydysi. Ir nelaimingas tas, kas po pirmojo puolimo negali išeiti arba atsikirsti kaip reikiant. Vaikas, ar silpnas, priklausomas žmogus…
Vaikas užaugs ir išeis, jei jo nesulaužys. Ir ilgai dar lopys skyles dūšioje, ilgai bandys sukrapštyti nors dalelę meilės tam, kas su juo taip elgėsi. Išleisdamas savo pykčio priepuolius – tai vergvaldžio pasileidimas. Juk ant kitų jis taip nepuola. Darbe ar gatvėje. Ir pas kaimynus neina jų įžeidinėti.
O suaugęs žmogus, esantis tokiuose santykiuose, išdžiūsta, kaip rudeninis lapas. Sielos kraujas išteka po lašelį, paskui ten tuščia. Ir jis abejingai kenčia įžeidinėjimus ar smūgiu; pripranta. Jis kaip savo paties mumija, nukraujavęs anatomijos egzempliorius.
Ir ledų jam nereikia. Ir atsiprašymų. Jis tik silpnai prisidengia sielą arba galvą rankomis ir laukia protrūkio pabaigos. Paskui jį ves pasivaikščioti arba pabučiuos.
Taip, kad nieko nereikia. Jei jūs suaugęs, spjaukite agresoriui į jo ledus, kaip patarė Benediktas Jerofejevas. Tegu pats valgo. Ir atsiprašymus tegu pats valgo. Nieko nepriimkite iš tokio žmogaus. Priimkite atsakingą sprendimą. Kol siela neišdžiūvo…
Ana Kirjanova
Bonusas
