Ryte Mindaugas buvo motinos namuose su seserimis. Jie garsiai ginčijosi, kas ką gaus.
Staiga įėjo jaunėlė 13-metė Veronika. Ji pasakė su ašaromis akyse:
– Jums ne gėda? Jūsų motina ką tik išėjo iš gyvenimo, o jūs jau dalijatės jos namą?
Negalvojote apie tai, ką aš darysiu ir kur gyvensiu?
O brolis pažiūrėjo į seserį ir tarė:
– Pagyvensi vaikų namuose, kol valstybė skirs tau butą.
– Neisiu į jokius vaikų namus, savo vaikus atiduokite į vaikų namus, aš gyvensiu
motinos namuose,- pasakė Veronika, ėmė kūkčioti ir išbėgo iš namų.
Jų motina Nijolė pagimdė Veroniką 50-ies. Jos vaikai buvo prieš, kad ji gimdytų tokiame amžiuje ir paliko motiną vieną. Nijolė pamilo Mykolą nežinodama, kad jis vedęs. Kai viskas išaiškėjo, Nijolė išsiskyrė su Mykolu, nors Mykolas tikino, kad myli tik ją.
Ryte, kai Mindaugas su seserimis, negaišdami laiko, dalijosi motinos turtą, prie namo privažiavo mašina, iš kurios išlipo du vyrai. Pirmasis, kurio rankose buvo aplankas, prisistatė notaru. Jis iškilmingai pasakė vaikams:
– Nijolė perdavė visą savo turtą jaunėlei dukrai Veronikai. Kol jai nesukaks 18, viską kontroliuos jos globėjas Mykolas. Tiesą sakant, jis dabar stovi prieš jus.
Veronika pažvelgė į tėvą apvaliomis akimis, paskui sušuko:
– Tu tikrai mano tėvas?
Mykolas ją apkabino ir pasakė, kad viską papasakos vėliau.
