Geriausias draugas nusprendė skirtis. Atėjo pas mane išlieti dūšią. Sėdim, geriam kavą, šnekučiuojamės. O dabar jo monologas:
– Žmona – kvailė! Tiek anksčiau, tiek ir dabar! Pastojo nuo manęs…Ech, jei ne vaikas, seniai būčiau išsiskyręs. Mečiau dėl jos universitetą, tėvai iš namų išvijo, draugų beveik nebeliko…Geriausius metus jai atidaviau, nužudžiau savo gyvenimo saulėtekį! O galėjau tūsintis su jumis, studijuoti.
Žinot, tokie žodžiai mane netgi nustebino. Net kavos nebenorėjau. Porą minučių sėdėjom tyloje, pagaliau aš, sudėliojau savo mintis ir atsakiau jam:
– Pastojo ji dėl tavo kaltės. Turėjai nusipirkti prezervatyvų. Taip, tu metei universitetą, ėjai dirbti, ir labai puikiai įsitaisei. Tavo atlyginimas – daugelio žmonių svajonė. Tave išvarė tėvai? Per du metus darbo tu pigiai nusipirkai medžiagas ir pasistatei nuosavą dviaukštį namą. O draugai? Pusė jų prasigėrė. Jei ne ji, tu dabar neturėtum nė pusės to, ką turi. Ji per viską su tavim praėjo.
Jis tylėdamas atsistojo ir išėjo. Kitą dieną atėjo pas žmoną su didele puokšte gėlių ir didžiuliu meškinu, verkė, prašė atleidimo. Apie čia aš dabar, o apie tai, kad viskas, kas vyksta gyvenime – tai mūsų pasirinkimas. Jūs turit merginą ar vaikiną, kurie jus „graužia“? Bet ar ne jūs kažkada išsirinkote šį žmogų? Jūsų netenkina darbas? Kas gi jus laiko ten prirakinęs? Atsiminkite, jūsų gyvenimas – jūsų pasirinkimas, visa kita – atsikalbinėjimai ir tiesiog JŪSŲ nenoras.
Bonusas
