Istorija apie tai, kaip du draugai ėjo per dykumą. Kažkuriuo momentu kelyje abu susipyko ir vienas draugas trenkė kitam per veidą. Tam, kuris gavo antausį, skaudėjo, tačiau nieko nesakęs, jis parašė smėlyje: „Šiandien geriausias mano draugas skėlė man antausį“.
Jie ėjo toliau, kai staiga pamatė oazę, kurioje nusprendė išsimaudyti. Tas vyras, kuriam trenkė, įstrigo dumble ir ėmė skęsti, tačiau draugas jį išgelbėjo. Po to, kai jis atsipeikėjo nuo šoko, parašė ant akmens:
„Šiandien geriausias mano draugas išgelbėjo man gyvybę“.
Draugas, kuris trenkė jam ir išgelbėjo, paklausė: „Kai aš tave nuskriaudžiau, tu parašei tai ant smėlio, o dabar rašai ant akmens, kodėl?“
Draugas atsakė: „Kai mus kas nors žeidžia, mes turime parašyti tai ant smėlio, kad atleidimo vėjai galėtų tai ištrinti. Bet kai kažkas daro mums gera, mes turime išgraviruoti tai akmenyje, kur joks vėjas neištrins to niekada“.
Mokykitės rašyti savo skausmą ant smėlio ir iškalti gerus darbus akmenyje.
