Loreta valgė pridegusią kiaušinienę ir galvojo, kaip jai nesinori į mokyklą. Tėvai darbe. Brolis darželyje.
Gal likti namie ir baigti žiūrėti mėgstamą serialą? Na kokia nauda iš tų nuobodžių pamokų?
Čia dar atėjo žinutė, kad į matematikos pamoką ateis direktorius.
O jis labai žiaurus ir bjaurus tipas. Vos jį pamačius skruzdės oda ima bėgioti. Visi jo bijo. Loreta viską apsvarstė ir nusprendė šiandien pasidaryti neplaninę išeiginę.
Ji pasidarė sumuštinių, didelį puodelį arbatos ir griuvo į lovą. Nujausdama gerą dieną net šypsojosi. Tačiau staiga atsivėrė durys ir Loreta išgirdo pažįstamą balsą… Tai buvo mama!
– Loreta! – sušuko ji. Iš išgąsčio Loreta sustingo vietoje. Ji neištarė nė žodžio, tik garsiai sušnarpštė. Mama tęsė:
– Kodėl tu ne mokykloje?
– Kažko galva įsiskaudėjo… – Loreta greitai sugalvojo kvailą pasiteisinimą, kad galutinai neįpykdytų mamos.
– Išgeri tabletę, pasiimi kuprinę ir į pamokas! Jei pavėluosi į matematiką, tau galas!
Loretai teko daryti kaip liepė mama, todėl ji skubiai ėmė ruoštis. Kai išėjo į koridorių, mamos nebebuvo.
Keista… Ko ji išvis grįžo? Loretai buvo baisu pareiti iš mokyklos, juk žinojo, kad mama bars už dvejetą iš anglų. Ji vos vilko kojas ir dairėsi į šalis. Tačiau pasiekusi savo gatvę, pamatė krūvą gaisrinių ir greitosios pagalbos automobilį.
Jai pasidarė bloga. Kaimynų akyse regėjo siaubą. Meldėsi, kad visi artimieji būtų gyvi ir sveiki. Ir čia mama ją sugriebė už peties.
– Gyva! Sveika! Ačiū Dievui! – apsiverkė moteris.
– Mama, o kas…
– Sudegė, dukrele, viskas… – pertraukė ją motina ir įsiverkė dar smarkiau.
Loreta irgi pravirko ir nusprendė papasakoti mamai tiesą:
– Jei ryte nebūtum grįžusi ir neprivertusi manęs eiti į mokyklą, aš… Mama, aš būčiau…! – iš mergaitės akių ritosi ašaros.
Mama nustebusi pažvelgė į ją ir tarė:
– Apie ką tu? Nebuvau grįžusi ryte.
