Su vyru susituokę beveik 14 metų. Yra 2 bendri vaikai – 11 metų dukra ir 1,5 metų sūnus.
Vyras turi vaiką iš ankstesnių santykių (16 metų sūnus). Ne santuokoje, o apgaule (nėštumu), kaip sąžiningas žmogus pragyveno su buvusia mergina, kaip supratau, kiek užteko jėgų ir kantrybės. Jie išsiskyrė, kai vaikui buvo 10 mėn.
Iki mūsų pažinties aš irgi buvau susituokusi, gimdydama netekau vaiko, tai lėmė skyrybas,
nesusitvarkiau su emocijomis.
Susipažinau su dabartiniu vyru, kai abu jau seniai nebebuvome santykiuose. Viskas buvo puiku, tačiau vyras nenorėjo bendrauti su savo sūnumi, nors anyta ėmė anūką pas save, kas man tuo metu buvo nepriimtina!
Aš galvojau: „kaip taip, aš netekau vaiko, o jis turi sveiką sūnų ir su juo nebendrauja!“ Tačiau alimentus mokėjo kaip reikia kiekvieną mėnesį, pirko gerus daiktus ir žaislus.
Perduodavo per anytą. Pakalbėjau, sugėdinau, pradėjome važinėti pas anytą kartu, palaipsniui tėvo ir sūnaus santykiai darėsi šiltesni. Vaikas prisirišo ir prie manęs. Viskas būtų neblogai, tačiau buvusiai žmonai kilo pavydas, prasidėjo šantažas, kaip ir pas daugumą jų.
Aš į visa tai nekreipiau dėmesio. Iškart patikslinsiu, kad anyta negalėjo pakęsti buvusios marčios, ji jai nepatiko nuo pradžių, paskui prasidėjo „atvešiu- neatvešiu“, tačiau anyta tuomet buvo smarkiai prisirišusi prie anūko ir į viską užmerkdavo akis, kad tik jį pamatytų.
Laikas ėjo, su vaiku bendravome, pradėjome imti pas mus namo (patikslinsiu, vyras buvo prieš). Su laiku priprato.
Mums gimė dukra, buvusioji ėmė kelti isterijas, pusei metų apribojo bendravimą su vaiku. Su laiku bendravimas vėl susitvarkė, viskas buvo gerai, abu vaikus visada imdavome į šventes ir atostogas.
Idilė tęsėsi kol sūnui sukako 10. Paskui pradėjo reikštis mamos charakteris: „privalai“, „turi“, „nupirk“, „duok“, „mama sakė“.
Nekreipiau dėmesio, maniau, prasideda pereinamasis amžius. Vyrą tai ėmė pykdyti. Čia dar aš susirgau, gydytojai patarė laikinai pakeisti klimatą.
Nusprendėme vykti prie jūros dviese, be vaikų, tačiau neišėjo palikti dukros, taip susiklostė. Išvykome trise. Grįžus namo prasidėjo skandalas ir anytos pretenzijos, kodėl nepaėmėme anūko, buvusiosios isterijos ir jos sūnaus ašaros.
Išvis pirmą kartą nepaėmėme ir gavome. Čia vyrą lyg kas pakeitė. Išsakė man viską turbūt už visus metus, kad jis nenorėjo, o aš įkalbėjau ir dabar jam tenka viso to klausytis.
Po kelių dienų buvusioji padavė alimentų didinimui. Ir rezultate tėvas nustojo bendrauti su sūnumi, tik sms. Alimentus priteisė ne tokius ir didelius, jis daug sumokėdavo ir anksčiau.
Anyta pastoviai ašaroja visus tuos 6 metus. Bando kartais per mane pataisyti santykius, aš aiškinu, tačiau jis manęs nesiklauso ir iškėlė sąlygą, jeigu lįsiu – skyrybos.
Pas anytą su buvusia marčia per metus pasitaisė santykiai, tapo geriausiomis draugėmis.
Mirė šešuras, anyta paprašė manęs neateiti į laidotuves, kadangi vyro sūnus ir buvusi žmona nežino, kad mums gimė antras vaikas ir jiems bus stresas. Aš nėjau.
Prabėgo laikas, anyta panoro supažindinti brolius, todėl pasisiūlė ateiti pas mus į svečius per Kalėdas.
Vyras neleido. Anyta numetė ragelį ir pasakė mums daugiau niekada jai neskambinti.
Dabar mes visi draugiškai nebendraujame, dėl ko aš jaučiuosi kalta.
