Šviesa – tai visada pastangos, – paaiškino senukas,- tik tamsa ateina lengvai.
Man pasakojo apie vieną seneliuką iš kaimo, kuris turėjo prieštvaninį tarybinį žibintuvėlį.
Tokių jau seniai nebegamina, kadangi visas pasaulis dabar „ant baterijų“. Kad žibintuvėlis šviestų, laikas nuo laiko jį reikia įkrauti rankiniu būdu įmontuoto svertelio pagalba.
Geri žmonės ne kartą bandė senukui padovanoti normalų šiuolaikinį prožektorių, kuris lengvai įsijungtų mygtuku vietoje visų šių viduramžių kankynių, tačiau šis kaskart taktiškai atsisakydavo.
O kai geri žmonės klausdavo, kad jam šitas šlamštas, senukas atsakydavo, kad tai priminimas.
– Apie ką? – stebėdavosi žmonės.
– Apie tai, kad šviesa – tai visada pastangos, – aiškindavo senukas,- tik tamsa ateina lengvai.
