Mokykliniais metais aš ne tik puikiai mokiausi, bet ir galėjau sau leisti susitikinėti su vaikinais. Juk yra stereotipas, kad pirmūnės tik mokslais ir teužsiima, tačiau tai netiesa.
Visada mokėjau derinti malonumą su nauda. Mokykloje turėjau daug santykių, bet visi jie baigdavosi man nesuprantamai. Vienas apgavo, kitas buvo keistas, trečias kvailas, taip normaliai ir negalėjau pajusti mokyklinės meilės.
Tiesą sakant, visada norėjau turtingo, prisižiūrinčio vaikino, tačiau tokių nesutikau ir teko bendrauti su paprastais.
Nuo vaikystės buvau naivi, todėl tikėjau visais vaikinais iš eilės, štai kur buvo pagrindinė mano klaida.
Įstojus į universitetą viskas pasikeitė. Prie manęs prieidavo susipažinti įvairūs vaikinai iš mano kurso, o ir iš kitų taip pat, tačiau aš visiems atsakydavau. Kartą į mūsų auditoriją įžengė geras tvarkingas vaikinas.
Jis pasirodė naujas mūsų kursiokas. Įsimylėjau jį iš pirmo žvilgsnio. Jo vardas buvo Kerimas. Jis prisėdo šalia manęs ir mes pirmąkart pasikalbėjome. Kerimas buvo svajonių vaikinas. Naujasis mano bendrakursis rengėsi gražiai ir elegantiškai, prisižiūrėjo ir labai maloniai kvepėjo. Žodžiu, įsimylėjau jį.
Jis irgi skyrė man ypatingą dėmesį. Po mėnesio mes ėmėme bendrauti pastoviai, o po 5-6 mėnesių jis pasiūlė man susitikinėti. Žinoma, aš neatsisakiau. Jis skyrėsi nuo visų mano buvusiųjų. Visų pirma, buvo kitatautis, antra – tai buvo pirmi rimti santykiai.
– Mylimoji, gal susirašykime vasarą, o paskui skriskime į mano tėvynę? Supažindinsiu su šeima,- pasiūlė man Kerimas.
Iš laimės buvau devintame danguje. Sutikau ir jau planavau kelionę į šiltus kraštus.
Buvome jau 2 kurse. Jis pasiūlė kartu gyventi ir eiti į santuokų rūmus.
Žinoma, aš sutikau. Po to išskridome į jo tėvynę. Mane priėmė puikiai, tačiau giminaičių svetingumas truko neilgai. Jau kitą rytą anyta pažadino mane anksti ir liepė paruošti pietus, o paskui sutvarkyti namus.
Pačią pirmą dieną, įsivaizduojate? Paruošiau pietus, po to teko tvarkytis ir plauti indus.
– Atleiskite, bet aš pavargau. Norėčiau nusiprausti po dušu ir pailsėti,- paprašiau aš.
Anyta ir dvi mošos pasišaipė ir tarpusavyje ėmė kalbėtis savo kalba. Nusprendžiau pasiskųsti vyrui, tačiau jis palaikė mamą bei seseris ir liepė netrukdyti žiūrėti televizorių.
Tuo metu man pasidarė labai apmaudu. Supratau, kad visiškai nepasikeičiau, tokia pat naivi kvailelė, patikėjusi vyru. Susirinkau daiktus ir grįžau į tėvynę. Kerimas paskui mane nevažiavo ir netgi nepaskambino. O universitete apsimetė, kad tarp mūsų nieko nebuvo ir ignoravo.
