— Mama, tu greičiausiai išprotėjai! — sušuko dukra, žiūrėdama į mane lyg į pamišusią. — Tu įsimylėjai?! Tokia tavo amžiaus?!
Aš stovėjau virtuvėje su puodeliu arbatos rankose ir negalėjau patikėti, kad tai girdžiu. Ne todėl, kad stebėčiausi — tiesiog nesitikėjau tokio pykčio.
— Aš nesuprantu, — ramiai pasakiau. — Juk tu suaugusi, turi vyrą, vaikus. Maniau, pasidžiaugsi, kad aš daugiau ne viena.
— Pasidžiaugsi?! — sušnibždėjo ji. — Ar tu tikrai nori eiti į pasimatymus, laikytis už rankų gatvėje?! Mama, tu močiutė, o ne 15 metų paauglė!
Šie žodžiai skaudžiai palietė. Aš įsivaizdavau visiškai kitokį pokalbį. Norėjau, kad tiesiog pasėdėtume kaip dvi suaugusios moterys, išgertume arbatos, o aš papasakočiau, kad jau keletą mėnesių susitikinėju su žmogumi — geru, ramiu, dėmesingu. Mes einame į kiną, vaikštome parke, kartais tiesiog geriame kavą ir kalbamės apie viską.
Bet vietoj palaikymo išgirdau tik pasmerkimą.
— Vaikai klausia, kodėl močiutė taip puošiasi. Pažįstami domisi, kas tau darosi.
— Galbūt aš tiesiog pradėjau gyventi? — tyliai paklausiau.
— Tokiame amžiuje?! — garsiai pasakė ji. — Pamąstyk.
Ir tada aš pagalvojau: nejaugi aš nusipelniau gėdos — tik todėl, kad išdrįsau vėl mylėti?
Kelių dienų tarpe vaikščiojau po namus kaip šešėlis. Viską dariau kaip įprastai — laistiau gėles, gaminau sriubą, skaičiau knygas. Bet dukros žodžiai nesitraukė iš galvos: «Močiutė negali įsimylėti. Tai juokinga.»
Ir vis dėlto aš nepadariau nieko blogo. Nustojau būti mama arba močiute. Tiesiog pirmą kartą po daugelio metų pajutau, kad kažkas mato manyje moterį. Ne vaidmenį, ne amžių, o gyvą sielą.
Susipažinome atsitiktinai — bibliotekoje. Jis pakėlė knygą, kurią numečiau, ir pasakė su šypsena:
«Kartais likimas veikia tiksliau nei interneto paieška».
Mes juokėmės. Iš pradžių kalbėjome apie knygas, vėliau gėrėme kavą. Visa tai buvo paprasta, ramu, be apsimetinėjimo.
Aš neįsimylėjau iš karto. Iš pradžių buvo šiluma, tada lengvas nerimas, o po to staiga vėl atsirado jausmas, jog noriu laukti, džiaugtis, dalintis. Tarsi vėl tapau savimi.
Kai papasakojau jam apie dukters reakciją, jis pasakė:
— Nenoriu būti ginčų priežastimi. Jei reikia — aš pasitrauksiu.
Aš pažvelgiau į jį — į jo šiltas akis, raukšles prie lūpų — ir pagalvojau: kodėl pasauliui atrodo, kad meilė po šešiasdešimties — tai gėda, o ne laimė?
Aš pasėmiau keletą dienų viskam apmąstyti. Ir su kiekviena diena manyje augo vienas jausmas — ne baimė, ne kaltė, o pasididžiavimas. Už tai, kad vis dar moku mylėti.
Aš myliu savo vaikus ir anūkus. Bet per daug metų praleidau bijodama, kad dabar sėdėčiau keturiose sienose ir laukčiau, kol kas nors leis man jausti.
Tai mano gyvenimas. Ir daugiau nesiruošiu atsiprašinėti už tai, kad gyvenu.
Sekmadienį pakviečiau dukrą su vaikais pietų. Mes sėdėjome prie stalo tylomis, kiekviena pasinėrusi į savo mintis.
Kai patiekė desertą, aš ramiai pasakiau:
— Aš tęsiu susitikinėjimus su juo. Ir neketinu to slėpti.
Ji pažvelgė į mane šaltai:
— Tai reiškia, vis dėlto tęsi?
— Taip. Nes pirmą kartą po ilgo laiko esu laiminga.
— O ką pasakys žmonės?
— Leisk jiems pasakyti, kad pagaliau nustojau bijoti gyventi.
Ji nusilenkė akis žemyn ir tyliai pasakė:
— Man tiesiog gėda dėl tavęs, mama. Aš kitaip įsivaizdavau tavo senatvę.
— O aš kitaip įsivaizdavau senatvę, kurioje negalima mylėti, — atsakiau aš.
Ji atsistojo anksčiau nei įprastai. Be ginčo, be ašarų. Tik su tuo pačiu šaltumu, su kuriuo atėjo.
Vakare išėjau pasivaikščioti. Jis paėmė mane už rankos, ir mes tiesiog ėjome. Gal kas nors praeivis atsigręžė, gal kas nors kažką už nugaros sušnibždėjo. Bet man buvo nesvarbu.
Nes jei meilė ateina po šešiasdešimties —
ji ateina ne gėdai,
o tam, kad primintų: gyventi niekada nevėlu.
O jūs tikite į meilę brandžiame amžiuje?
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
