Mano pažįstamai visi pokyčiai prasidėjo nuo puodelio. Daugelį metų sėdėjo ji sau ramiai archyve, kvėpavo popieriaus dulkėmis ir be galo be krašto rūšiavo ligonių bylas. Jas sunešdavo iš visos ligoninės: chirurginio, oftalmologijos, urologijos ir proktologijos. Ji klijavo segtuvus, paremdavo begriūvančias spintas, šildėsi vandenį elektrine spirale ir užsiplikydavo arbatą senoje, įdaužtoje pialoje. Virš galvos traškėjo per siūles lubos, žiojėdamos surūdijusiais skersiniai, ir sienomis migravo grybas, besidaugindamas geometrine progresija. O po to viršininkas pasikvietė į savo kabinetą, pasveikino su kovo 8-ąja ir padovanojo arbatos puodelį iš kaulinio porceliano. Apvadėlis mainėsi salotine emale, visas puodelis buvo plonytis, subtilus, dekoruotas auksu. Moteris sugrįžo į savo kamarėlę ir lyg pirmą kartą pamatė visą savo buveinės ubagiškumą: dviejose vietose trūkusi palangė, voratinklių draiskalai, prieštvaninis stalas, o paskui po dviejų savaičių išėjo iš darbo.
Pas mano pusseserę viskas užsisuko dėl degtukų dėžučių. Ji sėdėjo ant suoliuko ir piešė jas įvairiomis perspektyvomis. Pro šalį ėjo dailininkas, pažvelgė į albumą ir pasikvietė į savo klasę. Nuo to laiko ji visą save pašventė tapybai.
Bulgakovo istorija prasidėjo nuo visiško niekniekio: Anuška išpylė aliejų. Filmuke „Spin“ į katastrofų procesą pateko paprastas krepšinio kamuolys. Romane „Šokoladas“ įvykių pradininku tampa šiltas vasario vėjas, prisisunkęs dešros ir traškių vaflių kvapų. Salvadorui Dali kilo idėja nutapyti savo įžymiuosius „tekančius“ laikrodžius, pamačius lydytą sūrį . Čako Palanino romanas „Kovos klubas“ atsirado po to, kai jį sumušė. Filmuke „Aplink pasaulį per 80 dienų“ sakoma:
„Gyvenimas – tai grandinė, o smulkmenos jame – jos grandys. Negalima neteikti reikšmės nė vienai grandžiai.”
Mūsų gyvenimas susideda iš menkniekių. Iš pažiūrų, minčių, žodžių, šypsenų, linktelėjimų, pastabų, patarimų, barnių. Iš nutrūkusios sagos, pridegusio pieno, pamesto bilieto, ant galvos nukritusio obuolio. Jie susideda vienas ant kito, kaip karoliukai ant siūlo, sukurdami kažką nepakartojamo, ir, galbūt, unikalaus.
Aleksandras Flemingas paimršo laboratorijoje bakterijų pavyzdžius, ant kurių po to išaugo pelėsis. Rezultate jis atrado peniciliną. Tonizuojančią mikstūrą, padarytą iš kokos lapų ekstrakto, atsitiktinai praskiedė gazuotu vandeniu, ir gavosi gėrimas „Coca-cola“.Rubino stiklas atsirado, kai stiklapūtys susipyko su žmona. Ji iš pykčio įmetė auksinį žiedą į verdančią masę, ir šioji akimirksniu nusidažė ryškia raudona spalva. Duonkepys Ivanas Filipovas „išrado“ bandelę su razinomis po to, kai gubernatorius jo bandelėse netyčia rado tarakoną. Vaflinį ragelį iškepė atsitiktinai, kai pas ledų pardavėją baigėsi lėkštės.
Taip, kad, kaip tvirtino Charuki Murakami: „būtent nuo menkniekio prasideda patys svarbiausi dalykai pasaulyje“.
© Irina Govorucha
Bonusas
