Sėdėdamos už apvalaus stalo, sielos rinkosi savo sekančią pamoką. Čia atsistojo drąsi ir stipri siela:
– Šįkart aš einu į Žemę, kad išmokčiau atleisti. Kas man padės?
Sielos užjaučiančiai ir net truputį baugščiai prabilo:
– Tai viena sunkiausių pamokų…Tu gali nesusidoroti per vieną gyvenimą…Tu taip kentėsi…Mums tavęs taip gaila…Bet mes tave mylime ir padėsime tau…
Viena siela pasakė:
– Aš pasiruošusi būti Žemėje šalia tavęs ir tau padėti. Aš tapsiu tavo vyru, mūsų šeimyniniame gyvenime dauguma problemų bus dėl mano kaltės, o tu mokysies man atleisti.
Antra siela atsiduso:
– O aš galiu tapti vienu iš tavo tėvų, užtikrinti tau sunkią vaikystę, paskui kištis į tavo gyvenimą ir trukdyti reikaluose, o tu mokysies man atleisti.
Trečia siela ištarė:
– O aš tapsiu vienu iš tavo viršininkų, dažnai elgsiuos su tavimi neteisingai ir stačiokiškai, kad tu galėtum mokytis pajusti atleidimo jausmą.
Dar kelios sielos sutiko susitikti su ja skirtingu metu pamokos įtvirtinimui…
Taigi, kiekviena siela pasirinko savo pamoką, jos pasiskirstė vaidmenimis, apgalvojo tarpusavyje susijusį gyvenimo planą, kur jos viena kitą mokys ir prižiūrės, ir nusileido į Žemę tai įgyvendinti.
Bet tokia jau sielų mokymosi ypatybė, kad gimstant jų atmintis išsivalo. Ir tik kai kurie supranta, kad daugelis įvykių neatsitiktiniai, o kiekvienas žmogus atsiranda mūsų gyvenime būtent tada, kai mums labiausiai reikia pamokos, kurią jis atneša…
Bonusas
