Afrikos šamanas vedė savo mokinį per džiungles. Nors jis buvo ir visai senas, tačiau ėjo greitai, o jo jaunasis mokinys daugelį kartų griuvo. Jaunuolis po kiekvieno nugriuvimo atsikeldavo, ir, keikdamas žemę išdavikę, spjaudavo į tą vietą, tada toliau sekdavo savo mokytoją.
Ilgai keliavę jie pagaliau pasiekė šventą vietą. Nesustodamas šamanas patraukė atgal.
– Jūs manęs šiandien nieko neišmokėte, – pareiškė mokinys po eilinio pargriuvimo.
– Aš tave kai ko mokiau, bet tu to nesupratai,-pasakė šamanas.- aš bandau išmokyti tave susidurti su gyvenimiškomis klaidomis.
– Ir ką aš turiu su jomis daryti?
– Tą patį, ką ir su šiais tavo griuvinėjimais, – atsakė šamanas. – vietoj to, kad keiktum vietą, kurioje nugriuvai, tu turi pabandyti atrasti tai, kas tave privertė nukristi.
Bonusas
