Brajanas važiavo tuščiu keliu ir šalikelėje pamatė užgesusį Mersedesą. Jame pamatė pagyvenusią moterį, kuri atrodė visiškai sutrikusi. Jis sustojo prieš jos mašiną, išlipo iš savo seno Pontiako ir pasuko link nusivylusios moters.
Dama buvo labai išsigandusi. Visą laiką, kol ji sėdėjo mašinoje, niekas nesustojo. O šis jaunuolis, ar jis nepadarys ko blogo?
„Aš jums padėsiu,madam, pasakė jis. Persėskite į mano mašiną, kur jums bus truputį šilčiau, mano vardas Brajanas Andersonas“.
Jis pastebėjo, kad mašinos ratas pradurtas. Tačiau dėl savo amžiaus moteris negalėjo su tuo susidoroti pati. Brajanas atsiklaupė, pažiūrėjo po mašina, kad nustatytų, kur patalpinti domkratą, pasitrynė rankas, kad sušiltų pirštai, ir ėmėsi darbo.
Pakeitęs ratą, Brajanas nusišypsojo. Dama paklausė, kiek ji skolinga už darbą ir pasakė, kad kaina neturi reikšmės.
Brajanas atsakė, kad ji nieko jam neskolinga. Jis tiesiog kažkam padėjo sunkią minutę. Ir tik Dievas žinojo, kiek kartų žmonės padėjo jam praeityje.
Jis pasakė, kad jei ji iš tiesų nori sumokėti , tai sekantį kartą, kai ji pamatys kažką, kam reikia pagalbos, tegu padeda jam ir tada prisimena jį.
Už kelių kilometrų moteris pamatė restoraną. Ji užsuko į jį, kad pasišildytų ir užkąstų prieš tęsdama kelionę. Mergina, kuri ją aptarnavo, maloniai nusišypsojo, nepaisydama to, kad ištisą dieną buvo ant kojų.
Dama matė, kad nei darbas, nei jos nėštumas, ne pastangos neatėmė iš šios merginos nuoširdumo! Kai ji baigė vakarieniauti, ji sumokėjo už vakarienę 100 dolerių banknotu. Mergina nuėjo grąžos. Tačiau dama greitai išėjo iš restorano. Grįžusi mergina pastebėjo, kad moteris dingo. Tada ji pastebėjo ant stalo raštelį. Ašaros pasipylė iš jos akių, kai ji perskaitė, ką dama parašė jai:
„Jūs man nieko neskolinga. Aš tiesiog ėjau pro šalį. Jei jūs norite kažkuo man atsilyginti, štai ką reikia padaryti: neleiskite šiai meilės grandinei nutrūkti ties jumis.“
Po servetėle ant stalo gulėjo dar keturi banknotai po 100 dolerių.
Kaip dama galėjo žinoti, kokiame nepritekliuje buvo ji ir jos vyras? Grįžusi namo mergina, prisiglaudusi prie vyro, švelniai jį pabučiavo ir tyliai pasakė: „Viskas bus gerai. Aš myliu tave, Brajanai Andersonai.“
Yra sena patarlė: „Gėris niekada neprapuola“. Noras ir pasirengimas padėti kitiems žmonėms visada sugrįžta atsakomuoju dėkingumu. Ir dažniausiai visiškai netikėtu būdu.
Bonusas
