Skaniausias maistas – primityvus. Prinokę pomidorai su jūros druska, žuvienė iš šviežios žuvies su laužo dūmeliu.
Labiausia viliojantys įvaizdžiai – įprasti. Juoda suknelė arba balta palaidinė su džinsais ir kedais. Jūros brizo išplaikstyti plaukai, vos įdegusi oda, gyvybe spindinčios akys.
Labiausiai užburiantys kvapai – natūralūs. Lapija po lietaus, lauko gėlės už namo močiutės kaime, obuoliai, nuskinti nuo medžių, mylimo žmogaus oda.
Gražiausios spalvos – natūralios. Pereinančios iš mėlyno dangaus į raudoną, kai leidžiasi saulė, deimantiniai jūros vandens blyksniai saulėje, visi geltonos ir oranžinės spalvų atspalviai rudens lapuose, gilus, mėlynas sutemų aksomas.
Mylimiausios melodijos – iš banalių 7 natų sąskambio. Jas lengva įsiminti ir dainuoti. Jos su mumis džiaugsme, baimėje, palaiko, atgaivina, suteikia jėgų.
Maloniausi žmonės – lengvi, nepretenzingi. Jie įdomūs, gilios sielos, aplink juos nereikia šokti su būgnu, kad sužinotum, patenkintum, neduok Dieve nesužeistum subtilybės.
Puikiausi santykiai — paprasti ir suprantami. Be triaukščių kalbos konstrukcijų, karų, mūšių. Su aiškiomis taisyklėmis, tiksliomis ribomis, išsakytais ir patenkintais poreikiais, jausmais be gudrybių.
Be reikalo mes ne visada pastebim šią nuostabią gyvenimo konstrukciją, matuodami kieno nors vertingumą išlaidų kiekiu. O ne gautu džiaugsmu.
(с) Nika Nabokova
Bonusas
