– …Bet kuriuo atveju vaikas turi pažinti savo tėvą! – pamokančiai kalba Polinai buvusi anyta. – Negalima trukdyti jų bendravimui. Jūs išsiskyrėte, bet tėvas būti jis nenustojo…
Juo labiau kad jis pats nori bendrauti su vaiku… Taip, žinau, mano sūnus toli gražu nėra idealus. Bet vis dėlto, geriau toks neidealus tėvas nei jokio!
Polina su vyru išsiskyrė prieš pusantrų metų dėl gana įprastų priežasčių: girtuoklystės, pasivaikščiojimai „į šoną“.
Kaip dažnai tokiais atvejais nutinka, skyryboms prieš tai buvo keletą metų trukusios nesėkmingos pastangos kaip nors išgelbėti šeimą: Polina ir kalbėjosi, ir įtikinėjo, ir ultimatumus kėlė, ir pas psichologus vaikščiojo, ir pati stengėsi keistis į gerąją pusę. Nieko nepadėjo.
Po skyrybų Polinai liko sūnus, tuo metu jam buvo penkeri su puse.
Dabar jie su vaiku gyvena nuomojamame bute, Polina dirba, sūnus lanko pirmą klasę. Motina ir sūnus puikiai bendrauja su močiute – buvusia anyta. Kartas nuo karto ji padeda buvusiai marti su vaiku, porą kartų skolino pinigų, o apskritai – žmogus ji geras, Polina su ja visada gerai sutarė.
Buvęs vyras gyvena vienas ir, pasak gandų, nuo skyrybų metams praėjus, gyvenimo būdo nepakeitė: vis dar geria, vaikšto po barus, dirbti nenori ir gyvena daugiausia iš pinigų, kuriuos jam vis duoda motina.
Vienintelis, ko gero, pokytis, įvykęs per metus – jis staiga prisiminė, kad turi vaiką.
Kai gyveno kartu, sūnaus iš viso nepastebėdavo, o dabar, kaip sakoma, reikalauja susitikimų.
Polina kategoriškai prieš – ko, galima paklausti, vaikas gali išmokti iš tėvo, kuris atėjęs pasimatymui su sūnumi skleidžia alkoholio kvapą? Kur jie eis? Tėvui net nėra pinigų ledams, o jo viengungiškame bute greičiausiai viskas sugriuvę. Kur išleisti vaiką? Kodėl?
– Tegul bent kieme, vaikų žaidimų aikštelėje, po tavo langu pasivaikšto valandą kitą! – įtikinėja Poliną anyta. – Juk vis dėlto jis tėvas! Pats ateina, nori bendrauti. Neatstumk jo. Vaikui to irgi reikia!..
Polina stipriai įtaria, kad tai reikia ne tiek jos vaikui, kiek pačiai anytai – ji tikisi kaip nors ištraukti sūnų iš tos pelkės, į kurią jis akivaizdžiai grimzta.
Bet galbūt vyresnė moteris yra teisi, ir vaikui tikrai svarbūs susitikimai su tikruoju tėvu? Kad berniukas žinotų, jog jis ne iš kopūstų rastas, o turi tėvą, kaip ir visi. Na taip, gal ne idealus, bet jau toks, koks yra.
O ar jūs sutinkate, kad geriau blogas tėvas, nei visai be tėvo?
