Tradicija, kuri turi būti kiekvienoje šeimoje.
Vaikų aikštelė. Dvi mergaitės supasi sūpynėse ir neskubriai kalbasi kaip aukštuomenės damos.
– Kažkaip senokai jokios šventės nebuvo,- mąsliai sako viena.- Gaila!
– Man ne gaila, – sako antroji.
– Tu nemėgsti švenčių?!
– Mėgstu! Labai! Pas mane jų pilna, kiekviena diena – šventė!
– Negali būti!
– Gali. Mes švenčiame dienos gimimą.
– Gimimo dieną, tu norėjai pasakyti?
– Gimimo dienas mes irgi švenčiame, tačiau kartą metuose. O dienos gimimą – kiekvieną dieną. Šitą šventę sugalvojo mano tėtis.
– Ir kaip jūs ją švenčiate?
– Labai paprastai! Tėtis žadina mane ir mamą ryte, mes bėgame į virtuvę, imame stiklines su vandeniu ir tėtis sako tostą:
„Puiki diena šiandien gimė! Mums labai pasisekė !Už Naują Dieną!“
Ir mes geriame vandenį, valgome medų ir dainuojame kokią nors dainą.
– O jei ta diena pasirodys bloga?
– Taip anksčiau ir būdavo. O kai mes pradėjome švęsti šią šventę, beveik visos dienos arba geros, arba labai geros. Retai retai kas nors nelabai gero nutinka.
– Kodėl gi tada kiti žmonės neturi tokios šventės?
– Tėtis sakė, kad šią šventę turi visi, tik ne visi ją pastebi. Daugelis tiesiog pamiršo šią šventę. Jei nori, ateik šeštadienį pas mus. Pernakvosi, o ryte kartu su mumis atšvęsi!