Daug metų draugaujame su kaimynais. Ne šiaip sveikinamės ar per Naujuosius išeiname pažiūrėti fejerverkų, o iš tikrųjų. Vaikštome vieni pas kitus į svečius, kartu švenčiame gimtadienius.
Mes su vyru turime dvi dukras, o kaimynai – sūnų. Mūsų dar visai mažės, o draugų sūnui šį pavasarį sukako 16 metų. Mintimis jis dar visai vaikas, tačiau atrodo jau kaip suaugęs jaunuolis.
Į nuosavą namą persikėlėme, kai Ugniukui buvo 3 metai. Savo vaikų mes tada dar neturėjome. Mes su vyru buvome tik ką susituokę.
Privačių namų kvartale gyvenimas šiek tiek kitoks, nei daugiabutyje. Gyventi su kaimynais už tvoros ir nežinoti, kas jie, praktiškai neįmanoma. Mes greitai susipažinome, o paskui jau pradėjome draugauti.
Mūsų draugai – patys paprasčiausi eiliniai žmonės. Atviri, nuoširdžiai bendraujantys. Jie ne skurdžiai, tačiau prie turtingų jų irgi nepriskirsi. Paprasta šeima, kaip ir daugelis mūsų šalyje, gyvenanti iš atlyginimo.
Per tuos metus kelis kartus buvo, kad draugai skolinosi iš mūsų pinigų. Tai greičiau netipiškas atvejis, nei norma, bet vis tiek.
Pastarąsias savaites nusistovėjo puikūs orai. Dieną karštis iki 30, o naktimis reguliariai porą kartų per savaitę geros liūtys. Nuo tokio palankaus oro žolė ėmė augti bambuko greičiu!
Mano vyro darbe vasara – didelių uždarbių sezonas. Per šiuos 3 mėnesius jis stengiasi maksimaliai padirbėti, kad paskui rudenį galėtume sau leisti išvežti mergaites poilsiauti.
Visą vasarą vyro namie beveik nematome. Miega, valgo ir vos prašvitus vėl išvažiuoja.
Prieš kelis metus vyras nupirko žoliapjovę, kad mes galėtume kovoti su žole ir prižiūrėti pievelę priešais namą. Paprastai vasarą mes ten statome baseiną ir batutą vaikams.
Organizuojame poilsio zoną. Vyras fiziškai nespėja viso to prižiūrėti. O neseniai jam į galvą atėjo, kaip tuomet atrodė, puiki idėja.
Nusprendė pasiūlyti Ugniui, draugų sūnui, truputį užsidirbti. Pasiūlymas buvo toks. Ugniukas kartą per savaitę pjauna žolę. Iš mūsų instrumentas ir 50 eurų vaikinui
už darbą.
Tačiau vyro pasiūlymo iš pradžių atsisakė pats Ugnius, o paskui ir jo tėvai. Mes manėme, kad tokiu būdu galime padėti draugų sūnui. Paaugliams paprastai juk tiek visko norisi, o kišenpinigių ne visada užtenka.
Bet pasirodo, kad su tokiu pasiūlymu mes vos neįžeidėme draugų. Leidome suprasti, kad mes žymiai turtingesni. Man nuo tokių kaltinimų pasidarė nemalonu ir gėda.
Nesinorėjo gadinti santykių. Visgi laikiau tuos žmones draugais. Pagalvojau, kad mes tikrai įstūmėme juos į nepatogią padėtį. Pokalbį baigėme ir pasistengėme daugiau šios temos nekelti.
Vakar po pietų skambina draugė. Su ašaromis ir isterija ima kelti man nesuprantamas pretenzijas. Kelis kartus kaip užvesta pakartojo frazę: „Tai jūs dėl visko kalti, jūs jį paskatinote“.
Vos ne vos pavyko suprasti, kas nutiko. Pasirodo, artimiausiame prekybos centre apsaugininkas pagavo bevagiantį Ugnių. Gerai dar, kad policijos visgi nutarė nekviesti. Ir viskas baigėsi ramiai.
Apsaugininkas pagailėjo Ugniaus. Bet paskambino paauglio tėvams. Parodė stebėjimo kamerų įrašą, kur matėsi, kaip draugų sūnus vagia traškučius ir alų. Sulaikant dar bandė bėgti.
Ir štai dabar draugai galvoja, kad tai būtent mūsų šeima kalta dėl visko, kas nutiko. Draugė man taip ir pasakė – mes įkalėme jų sūnui į galvą mintį, kad pinigų jam reikia daugiau, nei jis turi.
O susitikus pareiškė, kad jei jau mums taip norėjosi padėti jų sūnui materialiai, tai galėjome tuos prakeiktus 50 eurų berniukui ir šiaip duoti, o ne žeminti jį ir versti dirbti mūsų sklype.
Po tokių kaltinimų grįžau namo ir jau kelias valandas negaliu prisiversti išeiti į kiemą. Man tikrai ėmė atrodyti, kad mes su vyru kažkaip prie to prisidėjome. Kad dėl mūsų draugų sūnus pateko į tokią nemalonią situaciją.
Vėlai vakare iš darbo grįžo vyras. Sėdžiu verandoje, laukiu jo. Nuotaikos nėra, vos neverkiu.
Papasakojau viską, kaip yra. Šis tik pasijuokė. Bet pasakė, kad draugų mes nebeturime.
O šįryt mane pažadino triukšmas kieme. Pasirodo, mūsų kaimynai nusprendė keisti tvorą tarp mūsų sklypų! Anksčiau buvo paprastas tinklelis, o dabar jie nupirko profilių lakštus.
Aš šoke! Mažiau nei per parą ištrynė šitiek draugystės metų.
