Vaikai sunkiai pergyvena tėvų skyrybas. Tik štai tėvai, besivaikydami meilę, pamiršta, kiek bėdų sukelia mažai širdutei.
Zita atėjo pas svočią pasikalbėti apie jos sūnaus elgesį. Karolis po 10 bendro gyvenimo metų nusprendė, kad jam reikia kitos moters.
„Jam net iš buto nereikėjo išeiti. Butas užrašytas žentui. O mano Neringa susirinko daiktus ir dukrą ir pas mane persikėlė.
Dabar mes su jaunesniąja dukra gyvename viename kambaryje, o ji su anūke kitame. Neringa po skyrybų buvo labai prislėgta. O ir dabar nelabai atsigavo.
O Kristutei mes dar nesakome, kad tėvai išsiskyrė.
Karolis iškart pasakė, kad dukters jis neatsisako. Tačiau visas jo dėmesys baigiasi tuo, kad išmoka alimentus. Iš pradžių ėmė dukrą į parką, o dabar parašo jai žinutę, kad užsiėmęs darbe.
Mergaitė tiki arba nori tikėti. Labai ilgisi tėvo. Į Neringos klausimą, kodėl Karolis nelanko dukros, jis atsako, kad naujoji žmona prieštarauja. O ji dabar laukiasi, todėl jai negalima be reikalo pergyventi.
Mes netgi dovanas perkame ir sakome Kristinai, kad tai nuo tėčio ir antrosios močiutės“,- dalijasi savo sielvartu Neringos motina.
„O dar Kristina skambina močiutei iš tėvo pusės, o ta nekelia ragelio. Mergaitė randa tokiam elgesiui įvairiausių pateisinimų, sako, turbūt močiutė negirdi. Ir į svečius neateina.
Aš suprantu, kad Neringa išsiskyrė su vyru, kad Karolio naujoji žmona neišleidžia. Tai bene ji ir močiutės neišleidžia?
Suaugęs žmogus, gyvenimą nugyveno, žila galva, pati sau šeimininkė. Kaip galima priversti kažką daryti arba ne, jei žmogus pats nenori?
Ir kaip žmogui taip širdies neskauda? 8 metus ateidavo į svečius, žaisdavo su vaiku, iš rankų nepaleisdavo, o dabar kaip kirviu nukirto. Išbraukė iš širdies ir viskas. Tai todėl, kad naujosios žmonos giminaičiai pasiturintys, tai ji nenori prarasti jų palankumo.
Tik štai aš visiškai nesuprantu, kaip galima taip elgtis? Kuo vaikas galėtų sutrukdyti naujai šeimai?
Negi negalima rasti laiko dukrai ir anūkei?“
Neringos motina pabandė iš širdies pasikalbėti su svočia, o toji sąžiningai prisipažino, kad greitai turės anūką ar anūkę, o štai barnių šeimoje dėl to, kad ji matysis su Kristina, moteris nenori.
„Man sūnaus laimė brangi. Jei nusprendė išsiskirti ir pradėti naują gyvenimą, aš jį palaikysiu“,- sako ji.
„Aš labai pergyvenu, kad mergaitei jau 9 metai. Ji pati vaikšto į mokyklą ir namo. Štai ateis jai į galvą aplankyti tėvą ar močiutę. Juk žino, kur jie gyvena. Ir ką mes tada darysime?
Tėvas jai durų neatidarys arba atidarys svetima moteris? Kristina ir dabar motinos klausinėja, o kiek mes dar gyvensime pas močiutę, kada grįšime namo pas tėtį?“ – pasakoja savo liūdną istoriją Neringos motina.
Turbūt ne veltui sakoma, kad vyrai myli savo vaikus tol, kol myli jų motinas. Kaip bebūtų skaudu tai pripažinti.
O kaip jūs manote, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje pačiai Neringai? Kaip leisti suprasti mergaitės tėvui ir jo motinai, kad negalima taip švaistytis vaikais?
Jei susidūrėte su panašiomis situacijomis, jūsų patarimas labai reikalingas.
