Iš pradžių katės, atsidūrusios žmogaus namuose, vaikšto pasieniais ir stengiasi nepritraukti dėmesio be reikalo. Užtai paskui prasideda. Kačiukas, pasijutęs pilnateisiu – tai visur lendantis padaras, kurio valiai neįmanoma atsispirti, ir visa, kas mums, žmonėms belieka, tai niveliuoti jo padarytą žalą bei nuolankiai fotografuoti!
Mmm, šeimininke, kokia patogi pagalvėlė.
Gumelių dingimo paslaptis atskleista.
O stalą už ką?
Vagišius.
Lipti ant stalo negalima, tai tik koją uždėsiu. Tik koją – kol kas.
Iš pradžių sofoje nebuvo šios skylės.
Vargšė gėlytė.
Rask sau kitą hobį, aš čia pamiegosiu.
Patinka kutai? Pats suplėšiau.
„Labas“ rytas!
Be katinėlio šiuose namuose niekas nevyksta, niekas.
Radiatoriai neveikia, o maršrutizatorius šildo. Aišku, kad dabar katinui jis kaip medumi teptas! Ginčytis beviltiška, šeimininkai susitaikė.
Remiantis progresu.
Stalviršis su šviežiu lako sluoksniu…buvo.
Taip, šeimininką vos prašvitus per išeigines pažadinau, diena praėjo ne veltui.
Būtina degustuoti šeimininkų arbatą.
Snukio išraiška neįkainojama.
Atrodo, mes, žmonės, pernelyg daug leidžiame katinėliams.
Užėmė puodus ir dar ginčijasi.
Šis katinas atgailauja. Sielos gelmėje.
Prisidirbo ir į urvą.
Savas požiūris į žaliuzes.
Idealus nusikaltimas.
Bonusas
