Tapau vieniša motina, kai vyresnėlei buvo 5 metai, o jaunėlei tik tik sukako metukai. Santuokoje man buvo nesaldu. Visi rūpesčiai buvo ant manęs, o vyras tik vaikščiojo į darbą.
Jokios pagalbos iš jo taip ir nesulaukiau. Jis grįždavo namo ir sėdėdavo ant sofos. Kitų giminaičių neturėjome ir man viską teko daryti vienai.
Dėl nuolatinio nuovargio tapau nervinga ir irzli. Galbūt ir aš kalta dėl to, kad mūsų santuoka ėmė braškėti, tačiau aš bandžiau viską sutvarkyti. Mama tvirtino, kad nėra prasmės kentėti ir viską glaistyt, juk su tokiu vyru laiminga tikrai nebūsiu. Visaip vijau nuo savęs šias mintis, tačiau mama pasirodė teisi.
Kartą dukra pradėjo verkti, nes jai kažkas nesigavo. Vyras supsichavo ir išėjo iš namų. Man teko suruošti mažąją ir kėblinti iki darželio vyresniosios. Jis atjungė telefoną ir buvo ne ryšio zonoje iki pat vakaro.
Taip mes ir išsiskyrėme. Visą turtą vyras paliko man. Sutiko mokėti alimentus ir kartais susitikti su dukrelėmis. Tačiau esmė tame, kad vaikams to neužtenka. O ir man labai skaudu – aš juk myliu tą žmogų.
Anksčiau vyras ateidavo pas dukreles per kiekvienas išeigines, bet pastaruoju metu jo vizitai tapo visai reti. Kelis kartus prašiau jo pasilikti, tačiau jis nepanoro. Reiškia, ne taip ir vertino mūsų santuoką.
Praėjus metams po skyrybų jis susirado naują moterį. Ir tada išvis dingo iš radarų. Dabar tėvas bendrauja su dukromis tik vaizdo skambučiais.
Tiesa, pinigų vaikams negaili. Tačiau esmė tame, kad mergaitės labai ilgisi tėčio ir pastoviai klausinėja, kada jis ateis į svečius. Jos piešia jam paveikslus, įrašinėja video ir deklamuoja eilėraščius. Skambinau jam ir prašiau pasirodyti dukroms, tačiau jis tik kabina makaronus. Dar ir tvirtina, kad dabar turi kitą šeimą ir negali persiplėšti.
Žinau, kad visa tai – naujosios jo žmonos darbas. Ji be vaikų, todėl nesupranta, kad jiems reikia tėvo. Kartą jai paskambinau, tai ji ėmė teisintis, kad vyro nelaiko.
Matote, jis paprasčiausiai daug dirba, juk jie nusprendė imti paskolą. Mane tai išvis įsiutino. Pasiėmiau dukras ir nuvedžiau jam tiesiai į darbą. Jos verkia, o tas nervinasi, nes mes jam sugadinome susitikimą. Maža to, jis mus išvijo.
Pasiklausinėjau ir sužinojau, kad ta bjaurybė jau ne vieną vyrą nuo šeimos nuviliojo. Esu įsitikinusi, kad apsuks jį su butu, o paskui išeis pas kokį nors kitą tėtušį. Patarkite, prašau, ką man daryti? Kaip priversti tėvą bendrauti su vaikais?
