Porą metų mes su vyru pragyvenome kartu, na kaip pragyvenome, bandėme laikytis vienas už kito.
Paskui visgi išsiskyrėme, kad nesikankintume. Pasiėmiau dukrą ir išėjau pas tėvus.
Alimentų mokėti vyras nesugebėjo, o aš ir nereikalavau.
Apie jį jau visi pamiršo ir ta tema uždaryta. Ir štai kartą man paskambino pažįstama ir pasakė, kad vienoje miesto grupėje socialiniame tinkle ji pamatė mūsų su dukra nuotrauką, kur buvo parašyta:
„Žmona pasiėmė dukrą ir pabėgo iš namų. O žmona – blogas žmogus, geria, rūko, šlaistosi.
Žinote, mergaitės gaila. Padėkite.“
Jo kontaktų aš jau nebeturėjau, radau socialinio tinklo paskyrą. Paskambinau, sakau: „Tu ką darai, kvaily? Tu nors supranti, kokį triukšmą sukėlei? Žmonės jau patikėjo tavo nesąmonėm, bjaurastis rašo apie mane. Kiek metų jau praėjo. Kam tau to išvis reikia?“
„O aš pamačiau, kad tu gerai gyveni, su nauju vyru laiminga. Tegu vyro šeima pagalvoja, kad tu bloga, man bus lengviau gyventi“.
Žinoma, aš buvau šoke dėl šios situacijos. Jis tiesiog pasijuokė iš manęs ir užblokavo, kad daugiau nebetrukdyčiau.
Mano draugai ėmė rašyti paneigimus toje grupėje, o vyras pasakė, kad aš nepergyvenčiau, jis nueis ir tiesiog duos jam į snukį. Pasakiau, kad geriau nereikia, o tai dar pareiškimą į policiją parašys.
Žinojau, ką reikia daryti, kad jį prikirpčiau. Paskambinau jo giminaičiams ir pasakiau, kad duodu alimentams. Tada jis pats man paskambino ir ėmė šaukti.
Sako, jei tu ištekėjusi, tai naujas vyras turi maitinti vaiką. Jam išties nusispjauti ant dukters, per porą metų jis nė neparodė noro ją pamatyti. Tačiau alimentų išsigando.
O man taip bjauru, kad jis kadaise buvo mano vyru. Kad nemokėtų alimentų, jis sutiko pašalinti iš grupės savo kvailą įrašą.
O dar aš išgirdau, kad jei vaiko tėvas nemoka alimentų, tai kai vaikas taps pilnametis, gali paduoti alimentams ir tėvas privalės jį išlaikyti!
Jūs ką nors girdėjote apie tai?
