Pasistenk, brangioji mano, tai labai svarbu. Ir atmink, jei tu iki šiol gyva, reiškia, kažkam to reikia.
Niekada nekaltink savęs. Tu padarei viską, ką galėjai…
Niekada niekam nepamokslauk. Net jei tiksliai žinai, kad pasirodysi teisi. Atmink, kaip tai savo laiku tave erzino. Ir ar tu pati laikeisi vyresniųjų patarimų…
Nesistenk padėti, jei tavęs to neprašo. Niekam neįkyrėk. Nebandyk apsaugoti artimųjų nuo visų pasaulio blogybių. Tiesiog mylėk juos.
Nesiskųsk! Sveikata, kaimynais, valdžia, pensijų fondu! Nevirsk susiraukusia senute ant suoliuko prie laiptinės.
Nelauk dėkingumo iš vaikų. Atmink – nėra nedėkingų vaikų – yra kvaili tėvai, laukiantys iš vaikų dėkingumo.
Netark tokių frazių kaip: „Aš tavo amžiuje…“, „Atidaviau tau geriausius metus…“, „Aš vyresnė, todėl geriau žinau…“ Tai nepakenčiama!
Jei turėsi anūkų, nereikalauk, kad jie vadintų tave vardu, o ne močiute. Tai kvaila.
Neleisk paskutinių pinigų jauninančioms procedūroms. Tai beprasmiška. Geriau išleisk juos kelionei.
Nežiūrėk į save veidrodyje ir nesidaryk makiažo pritemdytoje patalpoje. Nepataikauk sau.
Ir stenkis pagal galimybes atrodyti elegantiškai. Būtent elegantiškai, o ne jaunai. Patikėk manimi – taip bus geriau.
Brangink savo vyriškį, net jei jis tapo raukšlėtu, bejėgiu, niurzgančiu senuku. Nepamiršk, kad kadaise jis buvo jaunas, stiprus ir linksmas.
Ir turbūt jis vienas iš nedaugelio, kuris prisimena tave jauną, ploną, gražią. Ir galbūt jis vienintelis, kuriam tu dabar iš tikrųjų reikalinga…
Nesistenk bet kokia kaina pasivyti laiką: gaudytis naujose technologijose, maniakiškai sekti naujienas, nuolat studijuoti kažką naujo, kad „neatsiliktum nuo gyvenimo“. Tai juokinga.
Daryk tai, kas tau patinka.
Kiek galima?
Niekuo savęs nekaltink. Kaip besusiklostytų tavo ar tavo vaikų gyvenimas – tu darei viską, ką galėjai.
Bet kurioje situacijoje išsaugok orumą! Iki pat pabaigos! Pasistenk, brangioji mano, tai labai svarbu. Ir atmink, jei tu iki šiol gyva, reiškia, kažkam to reikia.
