Aš sutikčiau už jūsų tekėti, Nikolajau Petrovičiau, jei sutiktumėte mane aplankyti bent porą kartų per savaitę – vieną kartą darbo dieną ir vieną kartą penktadienį arba šeštadienį. Ir dar per šventes. Švenčių dienomis žmogus neturėtų likti vienas, juk liūdna tada. Kartą per mėnesį galėtume nueiti į teatrą, džiazo klubą arba „Ikea“ parduotuvę, kad ten nusipirktume kokį nors gražų dubenį ir papietauti jų restorane, nes jie gamina skanias frikadeles su bruknių padažu. Vasarą būtinai važiuotume atostogauti! Labai noriu aplankyti Prahą, Vieną, Briuge ir savaitę pagyventi Amsterdame. Be to, norėčiau paplaukioti kokioje nors jūroje.
Bet jūs, Nikolajau Petrovičiau, kiaulės snuki, su tuo juk nesutiksite? Juk jums reikalingi barščiai, televizorius, kiekvieną rytą košė, kiekvieną vakarą vakarienė, minjetas ir apskritai kur nors gyventi.
Taigi, mielasis Nikolajau Petrovičiau, prašau jūsų peržiūrėti savo konservatoriškas pažiūras į santuoką, kaip į šeimos židinį, priešingu atveju – eikite velniop.
Art Delirium
Bonusas
