Aš turiu vieną pažįstamą vyriškį. Labai mėgstu, kai jis man paskambina) po jo skambučio visada išaiškėja, kad aš – stora tingi kvailė ir esu niekam nereikalinga.
Paprastai jis skambina, kai turi kažkokių sunkumų, jis nrevingas, o aš valgau kokį nors torčiuką tuo metu, arba važiuoju automobiliu į vasarnamį savaitei, arba skrendu į Italiją. Ir štai jis paskambino izoliacijos pačiame įkarštyje, kai aš, malonioje vienatvėje, savo bute, valgiau beze pyragaitį su avietėmis ir gėriau kavą)
– Čia tu? Paklausė jis
– Maš. Atsakiau aš, čiaumodama pyragaitį.
– Aš turiu sunkumų, įsivaizduoji?
Paklausė jis, ir pradėjo apie sunkumus. Aš padėjau telefoną ant stalo ir nuėjau dar grietinėlės į kavą įsipilti. Aš nenorėjau įsivaizduoti sunkumų. Aš įsivaizdavau, kaip man bus skanu, kava su grietinėle ir pyragaitis. Grįžau, jis vis dar kalbėjo.
– O ką tu veiki ? Paklausė jis.
– Pyragaitį valgau su kava. Paskui atsigulsiu į lovą, skaitysiu apie tobulėjimą soctinkluose, paskui rinksiuos rožių sodinukus, kuriuos šįmet sodinsiu. Labai įdomu, žinai, pasirodo erškėtrožė „Konrad Ferdinand“…
– Kaip tu gali, tokiu sunkiu metu!! Kai mes visi galvojame, kaip gyventi? Kaip išvis išgyventi krizę? Aš jai sakau – pas mane problemos !! O ji man!! Viena, bute! Rožės ?? Kokios rožės !! Greit valgyt nebus ką ! O ji – rožės ! Tau visai ..
– Stora, tingi kvailė, tu jau sakei. Tai jau 5-a krizė mūsų laimingame gyvenime, kiek aš prisimenu. Jau laikas žinoti, ką daryti ir kaip gyventi toliau. Mes, storos tingios kvailės, žinom.
Pas mus pyragaičiai ir rožių katalogas. Mes neturime laiko. Atleisk, man dabar ne problemos rūpi. Vėliau, gerai? ) po pyragaičio ir rožių )
Jis kažką sušuko, kažkas triokštelėjo ir ryšys nutrūko. Aš tikėjausi, kad tai jis sprogo, bet gyvenime juk nebūna viskas taip gerai. Pakanka , kad yra kavos ir pyragaičių )
IvanovaNa
Bonusas
