Mano situacija labai keista, todėl reikia jūsų patarimo. Mano anyta be galo myli savo dukrą, tiesiog dievina jos šeimą.
O mano mama gyvena toli. Kai skundžiuosi jai, ji sako, kad tai normali praktika – dukras mylėti labiau už sūnus.
Juk tai nesąmonė! Ji tiesiog nori mane nuraminti. Kaip galima nemylėti savo vaiko, savo kraujo?
Mes su vyru gyvename pas anytą ir tai dar labiau aštrina situaciją. Aš „dekretinėse“ atostogose, todėl kol kas negalime išsinuomoti buto. Auklę samdyti per brangu, man ir algos gali neužtekti.
Svainės vaikui jau 4 metai. Ji su vyru gyvena atskirai, jie tiesiog maudosi finansinėje gerovėje.
Nuo pat ryto anyta jau lekia į jų namus prižiūrėti anūko. Ji pilnai juo užsiima, kol dukra daro karjerą. Anyta vedžioja jį į baseiną, anglų kalbą ir futbolą.
Tai dar ne baisiausia. Aš priruošiu maisto, ji viską susikrauna į krepšius ir neša dukrai. Aš juk dar paruošiu, juk namie sėdžiu! Svainė juk užimta dama, neprieis iki viryklės.
Mano ruoštus konservus anyta kritikuoja. Esą, jos dukra skaniau daro. Bet vis tiek tempia, kam? Tegu svainė ima ir konservuoja!
Svainės vaikai patys geriausi, o mano sūnus močiutei – tuščia vieta. Ji atviru tekstu žemina mano vaiką. Šis ir raides pažįsta, ir piešia gražiai. Bet kam juos lyginti? Man mano vaikas pats geriausias.
Kai svainė vieši pas mus, vaikai žaidžia kartu. Mano vaikas jaunesnis, bet jis irgi skaito. Nematau skirtumo jų vystymesi. Sūnelis ir valgo tvarkingai, ir žaislus susitvarko, skirtingai nuo sūnėno.
Per Kalėdas vyro mama visiems anūkams padovanojo po mašinėlę. Maniškiui – pigią plastikinę, svainės – madingą valdomą modelį.
Mano sūnus, aišku, apsidžiaugė dovana, jis juk dar nemato skirtumo, tačiau man pasidarė apmaudu. Svainės vaikas net nežinojo, kaip naudotis žaislu, numetė ant sofos ir nuėjo išdykauti.
Kodėl ji taip skirsto vaikus? Kaip man jai paaiškinti, kad tai neteisinga?
