Taip jau gavosi, kad mano vyro mama iškart „padalijo“ savo anūkus. Iš pirmos santuokos vyras turi sūnų, jis 5 metais vyresnis už mūsų sūnų. Ir anyta kažkodėl ignoruoja jauniausią anūką, užtai su malonumu atvažiuoja pas pirmąjį.
Kodėl taip yra, nesuprantu. Mūsų sūnus irgi gimė santuokoje, aš savo vyro „neišvedžiau“ iš šeimos, jis jau buvo išsiskyręs su pirmąja žmona. Tačiau jo mama taip nusprendė, nors netgi jos sūnus niekuo jai nenusikalto.
Su vyru susipažinome praėjus 2 metams po jo skyrybų su pirma žmona. Jo vyresniajam sūnui tada buvo penkeri. Ir skyryboms padavė ne jis, o jo buvusi žmona.
Aš ne viską žinau, kas tarp jų nutiko. Vyras keliskart prasitarė, kad pabodo pilka kasdienybė, jie nusprendė, kad geriau išsiskirti. Būna ir taip, juk ne visada skiriasi dėl kažko rimto.
Kai mes susitikome su Andrium, aš nė nesusimąsčiau, kad gali kilti kokių nors sunkumų su jo buvusia žmona ir vaiku. Jis iškart pasakė, kad moka alimentus, tačiau neatiduos visų pinigų savo pirmajai šeimai.
Jo buvusi žmona nemėgsta skandalų, jos charakteris normalus, taigi, buvau įsitikinusi, kad mūsų šeimoje niekada nebus jokių nesutarimų dėl kokių nors ankstesnės žmonos kišimųsi.
Ir mane viskas tenkino, kol mums negimė vaikas. Mačiau, kad vyro mamai aš nelabai patinku. Tai buvo apmaudu, bet priimtina.
Suprantama, kad ji neprivalo bendrauti su sūnaus išrinktąja. Ir taip netgi buvo paprasčiau, juk nereikėjo bandyti kažkaip gerinti santykių. Ji paprasčiausiai neidavo pas mus. Tiesa, aš tada nemaniau, kad tai palies ir mūsų sūnų.
Andriui jo mamos požiūris į mūsų šeimą labai nepatiko, tačiau jis irgi palaipsniui priprato. Iš pradžių bandė su ja kalbėtis, o paskui metė šį užmojį. Gimus sūnui, vyras buvo labai laimingas. Žinoma, jam norėjosi pasidalinti laime su visais savo artimaisiais.
Buvusi žmona atvedė į svečius vyresnįjį vyro sūnų, o anytos nebuvo. Buvo truputį apmaudu, kad anyta nepasveikino su anūko gimimu net telefonu. Bet nuo tada vyresnysis vyro sūnus ėmė dažnai ateiti pas mus.
– Man norisi, kad broliai priprastų vienas prie kito nuo pat pradžių. Jie turi žinoti, kad yra nesvetimi,- pasakė tada vyras.
Berniukai gražiai bendravo. Iš pradžių vyresnysis vyro sūnus tiesiog ateidavo, kažką pasakodavo mūsų sūnui, o paskui jie žaisdavo, bendraudavo. Amžiaus skirtumas buvo didelis, tačiau jie buvo labai panašūs. Tai buvo keista, juk jų mamos skirtingos. Tačiau tai labai patiko mano vyrui.
Andrius labai džiaugėsi, kad jo vaikai rado bendrą kalbą, bendrauja. Jo buvusi žmona dėl to nekėlė tragedijos. Santykiai buvo normalūs. Ji pas mus neidavo, tačiau vaiką išleisdavo reguliariai. O štai Andriaus mama taip ir neužėjo pas mus.
Iš pradžių teisinau ją tuo, kad ji apsirgo, paskui įkalbinėjau vyrą nepykti ant jos, kadangi ji kol kas negali priprasti prie minties, kad atsirado dar vienas anūkas. Juk su vyresniuoju anūku ji bendrauja reguliariai. Ir vaikštinėja su juo, ir eina į įvairius renginius, dovanoja dovanas.
Bet praėjo keli mėnesiai, paskui metai, o anyta pas mus taip ir nepasirodė. Nei į pirmąjį gimtadienį, nei į antrąjį. Greitai mūsų sūnui sukaks ketveri, o močiutė jo net nematė. O juk galimybių buvo labai daug.
Kartą Andrius norėjo nuvežti mūsų sūnų pas mamą, kai jo nebuvo su kuo palikti, tačiau aš pasakiau, kad geriau susitarsiu su kaimyne arba drauge. Tada vaikui buvo jau pusantrų metų, bet anyta nė nežinojo, kaip jis atrodo. Kaip ji prižiūrėtų vaiką, ir gyvena ji netoli.
Vyras nusiminęs, žinoma. Jis negalvojo, kad jo mama, kurią laikė rūpestinga ir puikia moterimi, taip elgsis su naująja jo žmona ir sūnumi. O man jau vis tiek.
Anksčiau pergyvenau dėl viso to, o dabar supratau, kad taip net geriau. Kam jėga primesti močiutei anūką. Mano tėvai atvažiuoja pas anūką reguliariai, taigi, bendravimo trūkumo su seneliais jis neturi. Ir vyresnysis brolis lanko. O daugiau nieko ir nereikia.
Tik vyras labai liūdi, bandžiau jį įtikinti, kad vėliau viskas pasikeis. Galbūt mūsų sūnus paaugs, tada ji apmąstys savo elgesį su anūku. Tačiau Andrius pergyvena. O svarbiausia, jis nesupranta, kas galėjo nutikti, kad jo mama taip šaltai ir abejingai elgiasi su manimi ir jo antruoju sūnumi.
