Nakties viduryje paskambino kažkokia šiurkšti moteris ir pareiškė, kad nelįsčiau į jų šeimą, kitaip ji paskambins mano vyrui ir viską papasakos.
Aš pažadinau vyrą, padaviau jam telefoną:
– Skambutis tau! – ir atsisukau prie sienos.
Prigirdžiu pro miegą, kaip jis ramiai, pavargęs sako:
– Sofija, prašau, liaukis.
Atsiverčiu akis.
– Kas čia buvo? – klausiu.
Jis sėdi lovos krašte, telefono rankose laikydamas.
– Buvusi, – atsidūsta. – Vėl pradėjo.
Pasirodo, kadaise jie beveik trejus metus gyveno kartu. Išsiskyrė ramiai, be skandalų. Bet ji vis grįžta. Tai rašo „pasveikink su gimtadieniu“, tai siunčia senas nuotraukas. Jis neatsako, bet kartais ji paskambina – ypač naktimis.
– Ir visą laiką tylėjai? – klausiu.
– O ką sakyti? Maniau, praeis.
Žiūriu į jį – pavargęs, su suglamžytais marškinėliais, nuobodžiomis akimis. Man jo gaila. Bet ir apmaudu. Jei „praeis“, kodėl vis dar tęsiasi?
Po dienos pati Sofija man rašo. Iš nepažįstamo numerio.
«Manai, jis tavo? Klysti. Tokie kaip jis nesikeičia».
Neatsakau. Tiesiog parodau vyrui.
Jis paima telefoną, ilgai žiūri į ekraną, tada sako:
– Pats viską sutvarkysiu.
Vakare jis jai paskambina.
– Sofija, tai paskutinis kartas. Neskambink, nerašyk. Turiu šeimą, esu laimingas. Neversk manęs keisti numerio.
Ji tyli keletą sekundžių, tada tyliai sako:
– Tu vis tiek nesupratai. Aš tiesiog nemoku pamiršti.
Po to skambučiai sustojo. Tik po savaitės atėjo trumpa žinutė:
«Būk laimingas. Aš taip pat pabandysiu».
Mes sėdime virtuvėje su vyru, gurkšnojame arbatą.
– Ji tau dažnai skambino? – klausiu.
– Kartais. Kai išgeria. Kalbėjo, kad ilgu, kad viską prisimena. Aš tiesiog nenorėjau, kad tu žinotum.
– O dabar?
– Dabar žinau, kad neverta slėpti. Nuo atvirumo ramiau.
Aš tyliu. Galvoje sukasi tos nakties žodžiai: „Nekišk nosies į jų šeimą“.
Atrodo, tarsi Sofija dar gyvena kažkur šalia – jo prisiminimuose, senose nuotraukose, tyloje tarp mūsų. Bet dabar nebėra baimės. Tik gailestis.
Kartais praeitis tiesiog nemoka paleisti, net kai viskas seniai baigta.
O mes galime tik padėti tašką ir neleisti svetimoms šešėliams gyventi mūsų namuose.
Ar galėtumėte ramiai reaguoti, jei jūsų vyro buvusi draugė vis primintų apie save?
