Sūnus paskambino sekmadienio vakarą. Balsas ramus — pernelyg ramus sekmadienio skambučiui. Pasakė, kad jį atleido prieš dvi savaites. Skyriaus mažinimas, nieko asmeniško. Paprašė vieno — nesakyti brolio žmonai ir niekam iš giminaičių. Sakė, kad pats susitvarkys, jau ieško darbo, darbas atsiras.
Aš pasakiau — gerai. Tylėsiu.
Pirmosiomis savaitėmis jis skambindavo pats — atsiskaitydavo. Pokalbiai dėl darbo, atsisakymai, nauji bandymai. Aš klausiau, palaikiau. Pinigų nesiūliau — jis neprašė, o aš žinojau, kad įsižeistų.
Paskui skambučiai retėjo. Paskui jis pradėjo atsakyti trumpai. Paskui nustojo atsakyti iš karto — perskambindavo po kelių valandų, paaiškindamas, kad buvo susitikime.
Aš laukiau. Tikėjau.
Praėjus dviem mėnesiams po pirmojo jo skambučio, man paskambino iš banko.
Nežinomas numeris — vos neatmečiau skambučio. Atsiliepiu. Mandagus moters balsas paklausė, ar esu tokio ir tokio motina. Pasakiau, kad taip. Ji pasakė, kad skambina dėl pradelstos skolos už kreditą, paimtą prieš du mėnesius. Buvo įvardyta suma. Nemenka.
Aš paklausiau — kokio kredito.
Ji paaiškino. Vartojimo kreditas. Paimtas sūnaus vardu. Kontaktinio asmens laukelyje — mano telefono numeris.
Paprašiau jos palaukti. Atsistojau iš fotelio. Nuėjau į virtuvę. Įsipyliau vandens. Išgėriau stovėdama.
Mano numeris kaip kontaktinio asmens. Be mano žinios.
Grįžau prie telefono. Patikslinau detales — paėmimo datą, sumą, pradelstą įmoką. Padėkojau. Padėjau ragelį.
Paskambinau sūnui. Jis neatsiliepė. Parašiau — skubiai perskambink. Jis perskambino po dvidešimties minučių — balsas žvalus, paklausė, kas nutiko.
Aš pasakiau — man skambino iš banko.
Tyla truko kokias keturias sekundes.
Paskui jis pradėjo kalbėti — greitai, nerišliai. Kad paėmė kreditą, jog išsilaikytų. Kad manė greitai susiras darbą ir viską uždarys, kol kas nors sužinos. Kad mano numerį nurodė tam atvejui, jei pats negalėtų atsiliepti — tiesiog atsargai. Kad nenorėjo manęs jaudinti. Kad viskas kontroliuojama.
Aš klausiau tylėdama.
Paskui paklausiau — ar tai pirmas kreditas.
Pauzė.
Jis pasakė — ne.
Aš paklausiau — kiek jų yra.
Jis patylėjo. Paskui pasakė — trys.
Trys kreditai. Per du mėnesius. Paprašiau jo atvažiuoti. Šiandien. Dabar.
Jis atvažiavo po valandos. Atsisėdo prie virtuvės stalo — nenusivilkęs striukės, tarsi ruoštųsi greitai išeiti. Padėjau prieš jį popieriaus lapą ir rašiklį. Paprašiau surašyti visus tris kreditus — bankas, suma, data, mokėjimo terminas.
Jis rašė tylėdamas. Aš stovėjau prie lango ir žiūrėjau į gatvę.
Kai baigė, paėmiau lapą. Pažiūrėjau į skaičius.
Bendra suma buvo tokia, kad man net užgniaužė kvapą. Ne todėl, kad negalėčiau padėti — todėl, kad supratau, jog jis visa tai nešė vienas du mėnesius. Pokalbiai dėl darbo, kurių nebuvo. Susitikimai, kurių nebuvo. Skambučiai, kuriuose sakė, kad viskas gerai.
Aš paklausiau — ar žmona žino.
Jis nuleido galvą. Pasakė — ne.
Aš paklausiau — ar ketinai jai pasakyti.
Jis pasakė — maniau, kad pats susitvarkysiu ir pasakysiu vėliau, kai viskas bus uždaryta.
Užkaičiau virdulį. Kol vanduo virė — tylėjau. Paskui pasakiau viena. Aš padėsiu susitvarkyti su skolomis. Ne todėl, kad tai mano pareiga — todėl, kad tu mano sūnus, ir aš nežiūrėsiu, kaip skęsti. Bet žmona sužinos šiandien. Ne rytoj, ne vėliau — šiandien. Tu paskambinsi jai man girdint.
Jis pakėlė akis.
Aš pasakiau — tai sąlyga. Be jos — nieko.
Jis paskambino žmonai man girdint. Aš išėjau į kitą kambarį — jų pokalbis ne mano. Bet girdėjau sūnaus balsą per sieną — tylų, nerišlų. Po dvidešimties minučių jis atėjo pas mane į kambarį. Atsisėdo. Pasakė — ji atvažiuoja.
Žmona atvažiavo po pusvalandžio. Akys raudonos — buvo matyti, kad verkė automobilyje. Jie sėdėjo prie virtuvės stalo, aš sėdėjau šalia.
Mes kartu narpliojome situaciją — tris valandas. Skaičiai, terminai, variantai. Vakaro pabaigoje jau buvo planas — ne idealus, bet konkretus.
Sūnus, išeidamas, apkabino mane prie durų. Nieko nepasakė.
Aš nepradėjau sakyti, kad pykstu, kad man skaudu, kad mano numeris atsidūrė banke be mano leidimo. Tai vėliau. Pirmiausia — išsikapstyti.
Paskui — pasikalbėti.
Pasakykite atvirai — ar teisingai iškėliau sąlygą, kad žmona sužinotų šiandien, ar tai buvo mano sprendimas ten, kur man nederėjo kištis?
