Mano tėtis išbraukė mus su mama iš savo gyvenimo, kai man tebuvo 6 metai. Puikiai atsimenu tą dieną — jis susikrovė daiktus į lagaminą, nepažiūrėjo man į akis, sakė mamai kažką šaltu balsu, o tada durys užsidarė. Tuomet dar nesupratau, kad šios durys mums užsidarys visam laikui. Jis išėjo — ir lyg būtų išbraukęs mus iš savo gyvenimo knygos. Nerašė, neskambino, nesidomėjo. Lyg mes niekada nebūtume egzistavę.
Tada prasidėjo kitas gyvenimas — išgyvenimo gyvenimas. Mama dirbo trijuose darbuose: dieną buhaltere, vakarais papildomai valytoja parduotuvėje, o savaitgaliais — valė grindis biuruose. Dažnai laukdavau jos vakarais viena, žvelgdama pro langą, kol kiti vaikai su tėčiais žaidė kieme. Kaimynų tėčiai vaikams išmoko važiuoti dviračiais, dovanojo žaislus, mokė drauge ruošti pamokas. O man vietoj pasakų nakčiai buvo tyla ir pavargęs mamos veidas, kuris sugrįždavo namo prieš vidurnaktį.
Aš anksti išmokau būti suaugusi. Jau būdama 12 metų prasimanydavau pinigų: dalindavau laikraščius, valydavau laiptines, padėdavau kaimynei po namus, kad mums su mama užtektų bent maistui. Kartais tris dienas iš eilės valgydavome tą patį sriubą. Svajojau apie lėlę, apie gražius batus kaip pas drauges, bet supratau: mums tam nebuvo pinigų. Mokykloje visada jaučiausi svetima, ypač kai šventėse klasės draugus lankė tėčiai — su dovanomis, su šypsenomis, su fotoaparatais. Nekenčiau tų momentų. Nekenčiau jo — už tai, kad jis man to visko atėmė.
Paauglystėje ši skausmas pavirto į pyktį. Kai mergaitės diskutavo, kaip tėčiai jas lydi į diskotekas ar perka telefonus, aš tylėjau. Teturėjau tik įvaizdį — svetimo vyro, kuris kažkur gyveno ir, galimai, turėjo naują šeimą. Bet daviau sau pažadą: aš užaugsiu ir tapsiu stipri. Be jo. Kad įrodyčiau — mes susitvarkėme pačios.
Įstojau į universitetą — pati, gavusi stipendiją. Dieną mokiausi, naktį dirbau padavėja kavinėje. Miegojau tris-keturias valandas, bet kėliausi, nes mama visada kartodavo: «Tu turi gyventi geriau nei aš». Išsekau nuo išsekimo, kartais apalpau nuo miego trūkumo, tačiau žinojau: atgal kelio nėra. Mes su mama perėjome per viską — ir šaltus butus be šildymo, ir paskolas, ir skolas. Mes laikėmės dviese. Tik dviese.
Sukūriau savo gyvenimą — žingsnis po žingsnio, sunkiai, per ašaras ir sukąstus dantis. Dirbau, dariau karjerą, padėjau mamai, stengiausi jai suteikti tai, ko ji buvo netekusi metų metus dėl manęs. Bet viduje manęs visada gyveno neapykanta. Neapykanta tam, kuris turėjo būti šalia, o pasirinko svetimą gyvenimą. Ir dar — tuštuma. Nes koks stipri nebūčiau tapusi, giliai viduje žinojau: mane tiesiog išdavė, kai buvau vaikas.
Ir štai praėjo keturiasdešimt metų. Mama stipriai paseno, aš pati jau seniai suaugusi, turinti savo šeimą. Ir staiga vieną dieną mano gyvenime vėl pasirodė jis. Mano tėtis. Žilaplaukis, svetimas vyras, kuris kadaise mus paliko dėl savo laisvės. Jis stovėjo ant mano slenksčio ir sakė, kad nori pasikalbėti.
Aš klausiau jo, netikėdama nė vienu žodžiu. Viduje viskas virė: kur tu buvai, kai naktimis sėdėjau alkanas? Kur tu buvai, kai mama griūdavo nuo nuovargio? Kur tu buvai, kai visi turėjo tėčius, išskyrus mane?
Ir tada jis ištarė žodžius, kurie man aptemdė akis. Jis grįžo ne dėl manęs, ne dėl mamos… bet dėl savęs. Ir jo prašymas sudaužė mano širdį į šipulius.
Tėtis sunkiai atsiduso, nuleido akis ir sakė:
— «Noriu, kad tu man padėtum… Neturiu daugiau kur eiti. Aš sergu. Gydytojai sako, kad laiko liko nedaug».
Sėdėjau, lyg man būtų trenkta. Kiek metų jo laukiau? Kiek kartų svajojau, kad jis pasirodys, apkabins mane ir pasakys: «Atsiprašau, dukra, buvau neteisus»? O vietoje to jis atėjo tik tada, kai jam pasidarė blogai, kai prisiminė, kad turi dukrą — ne tam, kad ją mylėtų, bet kad ja rūpintųsi.
Ir tuo momentu manyje kovojo dvi jėgos: keturiasdešimt metų kaupta neapykanta ir gailestis nepažįstamam senam žmogui, kurį kadaise vadinau tėčiu.
O kaip jus elgtumėtės mano vietoje: atleistumėt ir padėtumėt — ar nusigręžtumėt taip pat, kaip jis kadaise nusigręžė nuo jūsų?
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
