Aš pagimdžiau sūnų nuo geriausios draugės sužadėtinio, o jis vedė ją

6971
Patinka? Duok Like!

Kaskart, kai matau juos kartu, širdis vis suspaudžia. Kaip galėjo nutikti, kad aš, brandaus amžiaus moteris, likau nuošalyje, o jie tapo tvirta šeima? Tai istorija ne tik apie skausmą, bet ir apie supratimą, kaip priimti savo praeitį ir gyventi toliau, nepaisant padarytų klaidų.

Mes su Sofija buvome neišskiriamos nuo jaunystės laikų. Draugystė mus jungė taip stipriai, kad kartais atrodė, jog mes ne draugės, o seserys. Ji visada traukė vyrų dėmesį – graži, charizmatiška, savimi pasitikinti.

Aš likdavau antrame plane ir man tai buvo priimtina. Kai Sofija mane supažindino su Aleku, mačiau, kaip jis užvaldė jos širdį ir džiaugiausi dėl jos.

Alekas buvo vyras, kurio nepastebėti buvo sunku: protingas, charizmatiškas ir, atrodė, ištikimas. Jis puikiai tiko Sofijai, ir aš džiaugiausi, kad ji rado savo laimę. Jų santykiai greitai vystėsi ir netrukus jie jau planavo bendrą ateitį. Viskas ėjosi idealiai, kol neįvyko tai, kas pakeitė mano požiūrį ir jausmus.

Kartą, kai Sofija išvyko į komandiruotę, likau kuriam laikui viena su Aleku. Pradėjome daugiau bendrauti, dalintis mintimis ir jausmais, kurių niekada nebuvome atskleidę kitiems.

Tai buvo netinkama, bet mus sujungusi gija buvo stipri. Nepateisinu savęs, tačiau tada man atrodė, kad tai neišvengiama, kad mūsų trauka buvo skirta likimo.

Taip įvyko mūsų vienintelė naktis. Abu supratome, kad tai neteisinga, kad rizikavome viskuo, bet nei jis, nei aš negalėjome tada sustoti. Kitą rytą buvo sunku žiūrėti jam į akis, bet Alekas greitai susikaupė ir grįžo pas Sofiją, lyg nieko nebūtų nutikę. Po kelių savaičių jie paskelbė apie savo sužadėtuves.

Netrukus supratau, kad laukiuosi. Ši žinia apvertė mano gyvenimą. Kaip apie tai pasakyti Sofijai? Kaip gyventi su šiuo kaltės jausmu? Nusprendžiau viską laikyti paslaptyje. Buvau įsitikinusi, kad jei Sofija sužinos, prarasiu ne tik draugę, bet ir bet kokią galimybę į laimingą ateitį savo vaikui. Pasirinkau tylą.

Mano sūnui dabar jau dvidešimt. Jis užaugo stiprus ir geras žmogus, nors jam visada trūko tėviškos paramos. Sofija ir Alekas vis dar kartu, o aš gyvenu suvokdama, kad padariau teisingą pasirinkimą dėl savo vaiko.

Kartais, matydama juos kartu, man palengvėja. Kiekvieno iš mūsų gyvenimas susiklostė savaip, ir aš išmokau atleisti – ir jiems, ir sau.

Dabar esu dėkinga už sūnų ir už gyvenimo pamokas, kurios išmokė mane priimti savo likimą ir žvelgti į priekį, o ne atgal. Taip, kartais likimas mums pateikia sunkius išbandymus, ir svarbiausia – surasti jėgų judėti į priekį, nepaisant visų kliūčių.

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
Patinka? Duok Like!

Warning: A non-numeric value encountered in /var/www/sketislt/data/www/sketis.lt/wp-content/themes/Newspaper/includes/wp_booster/td_block.php on line 353