Reikia sklaidyti mitus apie žmones, augusius be tėvo
Jie augo be tėčio. Jis mirė. Arba išėjo. Arba žuvo. Tiesiog šeimoje jo nebuvo. Kuo gi tai gali baigtis vaikui? Ką tai lemia? Nusivylimą ir netekties jausmą.
Tačiau nėra jokių įrodytų faktų, kad vaikai, augantys be tėčio, žymiai blogesni ar kvailesni už tuos, kurie gyvena su juo? Kiekvienoje situacijoje savi pliusai. Pavyzdžiui, kokie dažnai tampa tie, kurie gyveno be tėvo:
1. Stiprūs.
Šie vaikai tiksliai žino, kaip apginti savo nuomonę ir save, kaip užsidirbti pinigų šeimos aprūpinimui arba sau, kam reikia taupyti esant būtinybei.
2. Ūkiški.
Tokia mergina lygiai taip pat kaip vyriškis pakabins lentyną ant sienos, nebijos buities darbų, žinos, kaip ir kuo įkalama vinis, su malonumu padės mamai buities darbuose ir absoliučiai gerai gyvens be vyruko. Ji ir pati puikiai su viskuo susidoros.
3.Sugebantys įeiti į degančią trobą ir sustabdyti šuoliuojantį arklį.
Jie ieškosi papildomo darbo, kad nors kažkiek palengvintų motinai gyvenimą. Jie žino, kaip sunkiai uždirbami pinigai ir kad juos reikia vertinti. Jie patys dirba ir patys taupo.
4. Juose yra stiprios motinos pradas.
Apie ką kalbame? Apie mamą. Jai tenka pastatyti ant kojų visus mažylius savo rankomis. Ir kiekvienas vaikas turi užaugti protingu, geru, gražiu, atjaučiančiu ir turėti atsakomybės jausmą. Tada tai bus ne veltui nugyventas gyvenimas ir sugadinti metai, o darbas gėrio vardan. Tai puikus pavyzdys.
5. Jie supranta, kad neegzistuoja grynai vyriškos ir moteriškos profesijos.
Jiems nepavyks pasakyti, kad tai „nevyriškas darbas“ – nesuveiks. Juk jiems gyvenime teko daryti absoliučiai viską. Ir moteriški rūpesčiai, ir vyriški gulė ant jų motinos, kuri ir valgyti ruošė, ir čiaupą keitė, ir su kiemo vaikėzais aiškinosi.
6. Jie suvokia, kad visko iškart pasiekti nepavyks.
Žinoma, jie šalia neturi tėčio. Ir jais rūpinamasi dvigubai mažiau. Galbūt ir švelnumo jiems trūko, ir dėmesio, ir dvasinės šilumos. Niekas joms nesakė, kad jos princesės. Todėl jos brangins tai iki gyvenimo pabaigos.
7. Meilė – tai atsidavimas
Mama visada atiduoda jiems visą save. Ir energiją nukreipia į tai, kad išauklėtų iš jų padoriausius žmones, aprūpintų juos viskuo, kas būtina: maistu, drabužiais, žaislais. Todėl jie užauga dėkingi.
Argi to maža?
