Mano tėvai nusprendė išsiskirti, kai aš jau užaugau ir studijavau 2 universiteto kurse. Tėvas susipažino su kita moterimi. Na kaip susipažino…
jo naujoji pasija buvo vyresnė už mane vos pora metų. Iš pradžių jis neviešino naujųjų savo santykių ir neištikimybės fakto, tačiau viskas juk anksčiau ar vėliau paaiškėja. Yla išlindo iš maišo. Mama tokio elgesio nesiruošė kęsti, išdavystės neatleido ir jie išsiskyrė.
Skyrybų procesas sukėlė daug triukšmo. Nė įsivaizduoti negalėjau, kad tėtis ims dalintis paprasčiausius indus. Net man dovanotą televizorių pasičiupo. Mamos aš labai gailėjau. Ji buvo tokia prislėgta, kad net sulyso. Dėl nuolatinio nervų tampymo pasitaisė. Ir taip ištisai.
Praėjus 2 metams ji sutiko gerą vyruką. O tėvas nuo tada, kai išėjo, nesidomėjo mūsų gyvenimu. Kai ištekėjau ir susilaukiau vaiko, jis skleidė gandus, kad tapo seneliu. Tačiau pas mus net nepasirodė, kad žvilgtelėtų į anūką ar pasveikintų su pagausėjimu. Net žinutės neatsiuntė. Iš tiesų anūkai jam visiškai nerūpi.
Norisi papasakoti vieną trumpą priešistorę. Kol tėtis gyveno su mumis, jis gerai uždirbo. Taigi, pagrindinės pajamos šeimoje buvo jo. O motina daugiau rūpinosi namais. Ir tai buvo tėvo sprendimas. Jis buvo egoistas ir jo norų aptarinėti nebuvo leidžiama. Mes visi jam paklusdavome be prieštaravimų. Kas ir ko nori, jo nejaudino.
Mes turėjome namuką, kuris priklausė visai šeimai. Tačiau tėvas pasiekė, kad po skyrybų jis atitektų jam. Taip iki šiol ir nesupratau, kodėl motina nekovojo dėl savo teisės į būstą.
Tėtis su savo naująja pasija gyveno apie 10 metų. Lygiai iki jo atleidimo iš darbo. Nuo tada jo pajamos tapo minimalios. Ir amžius virš 50. Taigi, niekas neskubėjo priimti jo į darbą.
Pagal jo specialybę labiau ieškojo jaunų. Atsižvelgiant į faktą, kad ėmė trūkti pinigų, tėčio žmona ėmė rodyti kaprizus, kelti skandalus, važinėti nakvoti pas motiną. Paprastai tariant, santykiai pablogėjo. Ji nebenorėjo jam gaminti, dirbti ruošos darbų, visame kame įtikti.
Ir štai tada jis suprato, kad gyvendamas su mumis jautėsi karališkai. Kad mes jam pataikavome ir paklusome, gerbėme ir bijojome tuo pat metu. Ėmė periodiškai man skambinėti, staiga susidomėjo mano gyvenimu ir visu kitu. Surado mamos paskyrą socialiniuose tinkluose ir pradėjo jai rašinėti, prašyti atleidimo, kad viską suvokė ir nori grįžti į šeimą.
Nors toliau gyvena su antrąja žmona ir net neišsiskyrė su ja. O mano mamai ir be jo viskas gerai – nauja santuoka, ramus geras vyras. Ir gyvena jie petys petin, ko negalima pasakyti apie tėvą.
Taigi, jis jai visiškai nerūpi. Ištikimybė – toks dalykas, kurį reikia vertinti labiau už viską gyvenime. Kitaip prarasi pasitikėjimą ir daugiau nesusigrąžinsi.
