Mano draugė augina sūnų viena. Jam stipri alergija, todėl reikia kruopščiai prižiūrėti mitybą. Ji griežtai kontroliuoja viską, ką jis valgo ir sako tai močiutėms.
Tačiau šios nusprendė, kad anūką galima lepinti, o visas diagnozes jauna mamytė išgalvojo.
Kartą jai reikėjo nuvažiuoti pas odontologą.
Ji nuvežė sūnų anytai, o pati išvyko su reikalais. Giminaitė nebuvo prieš pažaisti su anūku, o apie visus maisto ribojimus ji gerai žinojo. Prieš išeidama Kamilė dar kartą jai tai priminė ir ramia širdimi nuskubėjo pas gydytoją.
Pasiėmusi sūnų pastebėjo, kad jis visas išbertas raudonai. Vaikas pats prisipažino, kad močiutė leido valgyti saldumynus neribotais kiekiais. Žinoma, Kamilė išsakė pretenzijas giminaitei.
Ir gavo tokį atsakymą:
– Tu pati išgalvojai tą alergiją. Tau patinka vaiką šerti vaistais, tai ir prisigalvoji nesąmonių. Dabar pripratinsi prie dietinės mitybos, jis paskui negalės virškinti normalaus maisto.
Na daviau aš jam kelis saldainius prie arbatos, kame čia kriminalas? Berniokas juk žiūri į saldumynus alkanomis akimis. Duodant jam po truputį, jis išaugs, negalima riboti maisto!
Draugė nustėro nuo anytos žodžių. Ji nesitikėjo, kad suaugęs žmogus gali būti toks neatsakingas. Jos susibarė taip smarkiai, kad po šiai dienai nebendrauja.
Aš irgi smerkiu moters poelgį, juk ji neklausė gydytojų nurodymų. Kamilė gi ne pati viską sugalvojo – yra konkreti diagnozė ir gydytojų rekomendacijos. Gerai, kad vaiką tik išbėrė, o galėjo būti ir rimtesnė alerginė reakcija.
Kaip galima eksperimentuoti su savo anūku? Ką jūs manote? Ar kada susidūrėte su panašia situacija?
