Išmintinga daryti kvailystes, kuriose tu laimingas, geriausia, ką išvis galima padaryti su šituo gyvenimu.
Kol nepraėjo…
Išmintinga daryti kvailystes, kuriose tu laimingas, mano manymu, geriausia, ką išvis galima padaryti su šituo gyvenimu.
Su metais nustoji norėti juodai baltų dramų be kitų atspalvių.
Tau nebereikia žmonių, kurie įtraukia tave į jas…
Nustoji laikyti meile tai, kas paverčia tave tarnaujančiu, drebančiu iš nenumalšinto bado šunimi, įtemptai
žiūrinčiu į kaulą arogantiškose išpuoselėtose rankose.
Pradedi gyventi išmintingai.
Lengvai paleidi bet kurį norintį išeiti.
Su noru įsileisti tą, kuris atėjo nelyginti tavęs su kažkuo.
Su sveika meile sau, kuri leidžia tau likti santaikoje su tavo sielos ir tavo kūno duotybe.
Ir nuostabios kvailystės pagražina kasdienybę, atšaukdamos pernelyg rimtą požiūrį į tai, kas vyksta, nes tai irgi praeis, kaip ir mes visi.
Ir vienąkart verta pabusti tik tam, kad suprastum – reikia gyventi, kol nepraėjo.
