Sūnui 5 metai, leidau jį į darželį ir prasidėjo problemos. Ne, jis neserga, tfu tfu, rytais nekelia isterijų, mes iškart susitarėme, kad tai jam toks pat darbas, kaip ir mamai.
Tačiau su kitais vaikais kyla konfliktų – tėvai leidžia juos į darželį su brangiais žaislais, kurie man ne pagal kišenę.
Prasideda peštynės, barniai ir nuoskaudos, dėl ko sūnus neretai mane pasitinka su ašaromis akyse.
Auginu sūnų viena, alimentai juokingi, ant pečių dar mama ir gulinti močiutė, todėl su pinigais viskas labai blogai. Bandžiau paaiškinti vaikui, kad visų pajamos skirtingos, bet jis nesupranta, dar mažas ir galvoja, kad jo nemyliu.
O man tai taip skaudu – juk aš jam visą širdį atiduodu, sau viską riboju, kad tik jį palepinčiau. Nupirkau elektrinę mašinėlę, visokių robotų ir konstruktorių namie pilna dėžė, tačiau su visais nespėsi.
Štai neseniai nuvažiavome savaitei prie jūros ir ten tas pats vaizdas. Draugė perka dukrai viską iš eilės, kažkokius šviečiančius šokliukus, cypsiukus, purkštuvus ir visokias nesąmones, ir maniškis tą patį – nupirk ir nupirk.
O kai atsisakau, ašaros ir įprasta dainelė – „tu manęs nemyli“. Na kaip man įkalti vaikui, kad mama ir taip dėl jo pasiruošusi
susiploti į blyną. Kitą kartą net rankos nusvyra, apmaudu iki ašarų!!!
O juk toliau prasidės mokykla ir bus tik blogiau. Pati prisimenu, kaip klasiokai žvelgdavo į tuos, kurie negalėdavo sau leisti madingų brangių daiktų.
Kai įsivaizduoju, kad sūnus netrukus prašinės iš manęs iPhone ar dar kokio kito naujos mados įrenginio, net plaukai
pasišiaušia.
Ir ką daryti? Imtis dar vieno darbo?
