Steponas jautėsi labai vienišas. Šiandien jo jubiliejus – 85 metai, tačiau vietoje to, kad švęstų jį artimųjų rate, jis sėdi ligoninės skvere ant suoliuko ir verkia. Nei dukra, nei sūnus net nepaskambino, nepasveikino tėvo.
Kaimynė iš kitos palatos nepamiršo ir pasveikino su saldainių dėžute, o seselė pavaišino obuoliais. Steponas buvo gerame pensione ir personalas su juo elgėsi labai gerai. O atvežė jį čia sūnus.
Jis gyveno savo bute, kai sūnus paprašė perrašyti būstą jam, jis sakė, kad niekas nepasikeis, jis ir toliau ten gyvens.
Kai dokumentai buvo gatavi, sūnus su žmona persikėlė gyventi pas tėvą, o marti amžinai buvo viskuo nepatenkinta. Sūnus užstodavo tėvą, o paskui tapo visiškai abejingas.
Paskui Steponas ėmė pastebėti, kad sūnus su marčia dažnai šnibždasi. Vėliau jam pasakė, kad jis rinktųsi daiktus į pensioną – pasigydyti, pailsėti.
Tėvas, žiūrėdamas sūnui į akis, karčiai paklausti:
– Atiduodi mane numirti, taip, sūneli?
Sūnus pasakė, kad tai tik mėnesiui ir jam toks gydymas bus naudingas, tačiau galiausiai jis taip ir neatvažiavo.
Praėjo jau visi du metai – nei sūnus, nei dukra taip ir neaplankė tėvo. O blogiausia tai, kad dėl tokio sūnaus jis nuskriaudė savo dukrą.
Kai jo žmona Ona mirė, jis liko visiškai vienas. Dukra seniai buvo ištekėjusi ir gyveno kitoje šalyje, o sūnus tik vedė ir pastoviai neduodavo ramybės, tai skolas už jį atiduok, tai dar ką. O dukra gerai ištekėjo ir gyveno su vyru savarankiškai.
Tada tėvas visus pinigus atiduodavo sūnui, dukrai visiškai nepadėjo ir todėl dukra dažnai konfliktuodavo, esą, neduodi man, tai neduok ir jam, atidėk savo senatvei. Dėl to jie visai nustojo bendrauti.
Jei būtų galima atsukti laiką atgal… taip gėda prieš dukrą, juk jis visiškai neskyrė jai dėmesio, o pilnai užsiėmė jaunesnio sūnaus problemomis.
Galvojo jis apie tai ir staiga girdi: „Tėti!“ Širdis suspurdėjo. Dukra! Jam sulinko kojos, vos nenugriuvo, tačiau pribėgusi dukra jį sugriebė.
– Ak, kaip ilgai tavęs ieškojau, brolis ilgai neprisipažino, kur tave išsiuntė, tačiau pagrasinau jam policija ir jis pasakė.
Sulig tais žodžiais jie įėjo į pastatą ir atsisėdo ant kušetės hole. Ilgai kalbėjosi.
Paaiškėjo, kad Steponas turi jau 3 anūkus ir jis dabar dėkingas padeda dukra, rūpinasi savo anūkais, veda į mokyklą, būrelius…
Gyvena visi draugiškai, dukros vyras visai ne prieš.
Jis su žmona ištisomis dienomis darbe, o vaikai dabar pastoviai prižiūrimi.
Steponas dabar dėkoja kiekvieną dieną, kad jis su šeima, kad jis kažkam reikalingas…