Pas mane klausimas – kada aš jau galėsiu paėsti?
Ne, na patys pagalvokite. Neseniai apžvelgiau moters gyvenimą. Ir kas gaunasi?
15-os metų siaučia hormonai, putlumas, kurį giminaičiai vadina „mielu“, o bendraamžiai atvirkščiai.
Nuo tada iškart – taisyklinga mityba, sportas, įvairūs apribojimai.
Bandeles apeiname iš tolo.
Tortukus metame į šalį. Eklerams embargas.
Toliau daugiau. 18-25 – be galo norisi meilės ir santykių, o taip pat šito mini sijono ir maudymuko iš šniūrelių. Ir kad visi aikčiotų, kai tu eini per pliažą. Ir net jei ne per pliažą.
O čia – pagal statistiką dešimčiai mergiočių devyni vaikinai. Minus alkoholikai. Minus narkomanai. Minus plevėsos. Lieka vienas.
Todėl vėl „ viso gero pyragaičiai“.
Labas, rytinis bėgiojime.
Gerai, tarkim, radom vyrą, galima nusiraminti? Nė nesvajok. Vaikas.
Nėštumas, gimdymas, hormonai… Išsiplėtusi talija, plius 15 kg.
Baisus žodis celiulitas.
Sveika, dieta ir apribojimai, taisyklinga mityba.
Velniop bandeles. Savų užtenka.
Tačiau kilogramai kažkodėl nekrenta.
Metabolizmas, kad jį kur, lėtėja.
Intensyviau sportuojame.
Ariame iki 10 prakaito. Nes iki 9 nepadeda.
Dar kirba viltis, kad viskas dar priešaky.
Tačiau kai „priešaky“ ateina, pasidaro akivaizdu – viskas dar blogiau.
Labas, garintos daržovės ir kotletukai be druskos.
Minus bėgimas, labas, traškantys sąnariai, varikoze ir suskilinėję kulnai.
Labas, maisto papildai ir vaikščiojime.
Šiaurietiškas ir lietuviškas.
Po sveiko maisto parduotuves.
Ir liekninančių apatinių.
Plius kosmetologas.
Iš principo net gerai.
Pinigų tortukams vis tiek nelieka.
Žiūriu į priekį ir suprantu, kad priešaky jokio palengvėjimo laukti netenka.
A, tiesa, klimaksas. Vėl hormonai išaugs kaip ant mielių, kaip jau 40 metų nematėme.
Dar turėjau mažą viltį pensijai, kuri vakar sudužo.
Kai mama pasakė, kad jos amžiuje apie bandeles ir pagalvoti negalima. Energijos išnaudojama mažiau.
Krūvis sąnariams didesnis. Reikia lieknėti. O pilvas auga. Pats.
Labas, daržovių salotėlės, kefyras vakarais ir sveikatinamoji gimnastika.
Grikiai.
Puikus toks rinkinys, galima kaitalioti.
Tai va pas mane klausimas – kada bus galima normaliai paėsti?
Visokių šašlykų, steikų kiaulienos, šviežios duonytės. Baltutėlės. Kvepiančios.
Mielinės.
Silkutės.
Majonezo (aš jį teisingai parašiau?), rūkytos vištos, dešrytės, mėsos, užkeptos sūriu, lašinukų.
Eklerų ir plikytų pyragaičių, visokių ten tiramisu, šokoladinių putėsių ir kitų kruasanų?
Kad ne kartą per metus ir ne du.
O nuolatiniu pagrindu.
Kai norisi.
Labai mane domina šis klausimas.
O tai taip ir numirsi neėdus…
