Šunišką ištikimybę priimta aukštinti tiek kasdieniame gyvenime, tiek mene. Ir štai tokie pavyzdžiai įrodo, kad visiškai ne veltui! Mes sužinojome istoriją, kuri privers jus stebėtis, kokie prisirišę gali būti keturkojai draugai prie savo šeimininkų.
Chose Antonio Pereira – pagyvenęs brazilas, kuris priverstas užsidirbti pragyvenimui rinkdamas šiukšles.
Kiekvieną dieną darbo metu jį lydi du dideli šunys, kuriuos Chose vadina Bobu ir Kiara.
Vieną darbo dieną vyriškį ištiko širdies priepuolis. Šunys iškart suprato, kad kažkas ne taip, bet padėti savo šeimininkui niekaip negalėjo. Užtai jų blaškymasis atkreipė praeivių dėmesį, jie ir iškvietė greitąją pagalbą.
Tik štai medikai atsidūrė sudėtingoje situacijoje: Bobas ir Kiara stojo ginti šeimininko. Jie nebuvo įsitikinę, kad nepažįstamieji vienodais baltais drabužiais nepakenks Chose, esančiam be sąmonės. Džosian ir Marija, atvykę į iškvietimą, vos ne vos nuramino šunis.
Vyriškį paguldė ant neštuvų, tik štai šunys griežtai atsisakė pasišalinti. Į greitosios mašiną jie įlipo iškart paskui gydytojus. Kiara įsitaisė praėjime, o jos dėmėtasis draugas Bobas atsigulė visai šalia neštuvų.
Pasitarusios merginos nusprendė: šunys nesitrauks. Todėl į ligoninę nuvažiavo kartu su jais.
Į ligoninę, suprantama, Bobo ir Kiaros neleido.
Tačiau jie liko ištikimai laukti savo žmogaus priešais duris, kur jie paskutinį kartą jį matė. Maisto ir vandens jiems atnešdavo neabejingi daktarai.
Laimė, Chose sveikata sutriko nesunkiai, todėl jau po paros jį išleido iš ligoninės.
Šunys buvo laimingi, o gydytojai, papasakoję jų istoriją socialiniuose tinkluose, žavėjosi jų atsidavimu.
