Skyrybų istorijų būna įvairių…
Jie kartu pragyveno 11 metų. Atšalo. Na, ta prasme, santykiai atšalo, bet vis tiek gyveno – o ką dabar…
Kartą jie su vyru nuvyko į jo partnerio jubiliejų. Julija privargo – beveik parą kepė medaus tortą su firminiu konjako pertepimu.
Atvažiavo. Pakilo į reikiamą aukštą. Koridoriuje tamsu (lemputė perdegė).
Paskambino į duris. Julija – su tortu rankose. Bet čia – tai bent nesėkmė! – kojinė nusmuko.
Ji padėjo pyragą ant spintelės priebutyje, pati pritūpė pasitaisyti nesusipratimo.
– Oooo! – džiugiai sušuko partneris, atidaręs duris. – Pažiūrėkit, kas atvažiavo !!!
Ir įsitempė Julijos vyrą į butą. O Julijos neįsitempė – nepastebėjo. Durys užsitrenkė.
Julija liko priebutyje, su patemptomis kojinėmis ir tortu rankose.
Iš pradžių buvo juokinga. Tuoj jie supras, kad ji neįėjo, ir išsigandę puls ieškoti, kaltai atidarys duris.
Julija sugalvojo juokingą frazę – ką ji sakys, kai ją ras.
– Tortų pristatymas! – pavyzdžiui, toks variantas. Ir visi ims juoktis.
Tortą laikyti buvo sunku, tačiau ji laikė. Nenorėjo sugadinti pokšto. Bet laikas ėjo. Ir niekas (niekas!) nesusizgribo ir nepaklausė vyro: O Julytė tavo kur?“ Ir vyras, svarbiausia, vyras!!!
Prieš kiek minučių jis įėjo?
Ir jam puiku vienam, ir nėra diskomforto, kai atrodo, kad kažko trūksta. Yra žmona – nėra žmonos – jokio skirtumo. Tuščia vieta.
Julija laikė tortą. Praėjo pusvalandis. Pasidarė visiškai nejuokinga.
Buvo liūdna, apmaudu ir … taip kvaila.
Siaubas…
54 minutės.
Julija prastovėjo priebutyje 54 minutes. Galiausiai suskambo jos telefonas.
– Tu kur? – linksmai paklausė vyras.
Linksma! Jam linksma!
– Aš už durų.
– Kaip už durų? Iki šiol? O ko neužėjai?
– O kam jau?
– Ta prasme? Nesupratau.
Sugirgždėjo spyna. Vyras atidarė duris.
– Tortų pristatymas! – pratarė Julija ir ištiesė vyrui pyragą.
Tas apstulbo ir sutrikęs paėmė.
– Ten firminis pertepimas, pjaukite atsargiai, aštriu peiliu. Lik sveikas…
Julija apsisuko ir nuėjo namo. Ir po mėnesio išsiskyrė.
