Tai įmanoma tik Paryžiuje!
Šis įvykis nutiko per vieną mano kelionių į Paryžių. Atskridęs sėdau į taksi iki viešbučio.
Paryžiaus centre kamščių būna, bet retai. Į vieną jų man nusišypsojo laimė patekti būtent tada.
Norėjosi miego, todėl aš buvau truputį suirzęs. Čia prieš mus sustoja mašina, iš jos išlipa
vyriškis ir patraukia link mašinos, stovinčios kamštyje priešingoje eismo juostoje. Jis pasilenkė prie lango ir ėmė apie kažką kalbėtis su miela mergina už vairo.
Kamštis ima po truputį judėti, o miela porelė lyg niekur nieko kalbasi toliau, meiliai šypsodamiesi vienas kitam. Už jų susirenka galybė mašinų abiem kryptimis.
Aš, tikėdamasis pypsėjimo vienam per kitą ir keiksmų vietos dialektu, atidarau langą, kad įkiščiau ir savo trigrašį į daugiabalsę keiksmų laviną. Tačiau tai, kaip įvykiai klostėsi toliau, privertė mane kitaip pažvelgti į skirtingus mūsų požiūrius į gyvenimą.
Priešingai mano lūkesčiams, mašinos, stovinčios už jų, neišspaudė nė garso, o važiuojantys pro šalį kaimyninėmis juostomis pristabdydavo ir iš langų sklido tik pritariantys prancūzų šūksniai, oro bučiniai ir panašūs komentarai. Aš nesusilaikiau ir paklausiau vairuotojo:
– Kodėl niekas nesipiktina eismo trukdymu?
– Mesje patiko madmuazelė ir jis skiria jai pasimatymą,- atsakė vairuotojas.
– Bet juk jie trukdo kitiems. Tai betvarkė, aš labai pavargau ir noriu miego! – suirzęs
pasakiau aš.
– Mesje, o jeigu ten meilė, likimas, vaikai, galų gale…ir jūs pasiruošęs tam sutrukdyti tik
todėl, kad pavargote?
