Ji net negalėjo pagalvoti, ką jis moka išdarinėti…
– Tu purvinas parše! – griaudėjo per visą namą. Tai tu taip moki savo vaikų motinai! Išeinu!
Reikalauju skyrybų!
Vyras tarė:
– Palauk! Papasakosiu, kaip viskas buvo!
– Nežinau, ko galiu iš tavęs tikėtis. Bet tegu tai bus paskutiniai žodžiai, kuriuos iš tavęs išgirsiu.
– Važiavau namo po darbo, pamačiau šalikelėje balsuojančią merginą, pagailėjau,
sustojau.
Jau mašinoje pamačiau, kad ji labai liesutė, blogai apsirengusi ir purvina.
Pasakė, kad jau 3 dienas nieko nevalgė.
Užjaučiau, parsivežiau namo,atidaviau jai tavo vakarykštę vakarienę, juk tu pasakei, kad nori sulieknėti ir nevalgei.
Ji labai godžiai puolė prie maisto, suvalgė per 2 minutes. Paklausiau, ar ji nenori nusiprausti. Kol ji buvo dušo kabinoje, pasibaisėjau jos drabužiais: sudėvėti, neskalbti…
Todėl atnešiau jai tavo džinsus, kurių tu seniai nenešioji, nes netelpi į juos. Taipogi radau tą megztuką, kurią padovanojau per tavo gimtadienį, kurio tu nė karto neužsivilkai, manydama, kad mano blogas skonis.
Nusprendžiau taip pat atiduoti jai švarką, kurį tau padovanojo mano sesuo, o tu nedėvi jos pykčiui.
Dabar jau jos nutrypta avalynė niekaip nesiderino su apranga, todėl pasiūliau jai batus, kuriuos aš pirkau brangiame butike, kurių tu nesiauni, nes tokius pat nešioja tavo sekretorė.
Ji buvo tokia dėkinga. Tada aš palydėjau ją iki durų, o ji su ašaromis akyse paklausė:
– Gal yra dar kas nors, kuo jūsų žmona nesinaudoja?
